Apžvelgti Širvintų r. respondentinių ūkių 2019 m. duomenys

Irena Balsiukienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. biuro ekonomikos konsultantė

2020-10-25

© LŽŪKT nuotr.

ŪADT – tai Ūkių apskaitos duomenų tinklas, kurio pagrindinė paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Ūkininkų dalyvavimas tinkle labai svarbus siekiant aukštos duomenų kokybės. Šie duomenys tiesiogiai lemia geresnės politikos pasirinkimą, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų, tvaraus Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtros užtikrinimą.

Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus.

Ūkio apskaitos duomenų tinklo respondentai – tai vidutiniai Širvintų rajono ūkiai, kurių didžioji dauguma yra mišrūs. Širvintų rajono biuro konsultantai į ŪADT 2019 m. pateikė 21 ūkio duomenis. Pagrindiniai respondentinių ūkių veiklos tipai – mišrūs ūkiai, kuriuos sudaro javų, ankštinių ir galvijų auginimas (7 ūkiai), daržininkystė (4 ūkiai), tiek pat ūkių užsiėmė augalininkyste, mėsine galvijininkyste (3 ūkiai), pienininkyste (2 ūkiai) ir paukštininkyste (1 ūkis).

Analizuoti ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Analizuosime Širvintų rajono respondentų grynojo pelningumo, grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) ir derlingumo rodiklius. Duomenų analizei buvo pasirinkti rajono ūkiai, kurie augino žieminius kviečius, žirnius ir galvijus.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

1 pav. Grynasis pelningumas, koef.

Dauguma šių analizuotų ūkių rajone 2019 m. dirbo pelningai, o vidutinis jų grynojo pelningumo rodiklis buvo 0,41. Rajone tais metais pavyko pasiekti geresnių rezultatų, palyginti su apskrities ir Lietuvos rodikliu (vidutiniškai apskrityje buvo 0,36, Lietuvoje – 0,32). Prasčiausiai rajone sekėsi 2018 m., kai grynojo pelningumo rodikliai rajono ūkiuose buvo mažiausi, jų grynasis pelningumas buvo 0,29, apskrityje – 0,36 ir Lietuvoje – 0,31. Šiems ūkiams buvo sunkiausia prisitaikyti prie rinkos pokyčių, prie nepalankių klimatinių sąlygų, kurios turėjo įtakos derlingumui. Taip pat šio rodiklio kritimui didelės įtakos turėjo ekstremali situacija visoje šalyje, dėl sausros padarinių, blogų oro sąlygų nebuvo gauti planuojami augalų derliai, buvo blogesnė jų kokybė.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.

2 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, koef.

Labai svarbus ūkio finansinei analizei yra grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklis, rodantis ūkio gebėjimą gauti pelno negaunat išmokų. Lietuvos respondentų reikšmė 2019 m. (-0,02), apskrityje net (-0,22), o Širvintų rajono analizuojamų ūkių + 0,07. Tai rodo, kad Širvintų rajone respondentai yra mažiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų nei bendrai apskrityje ir Lietuvoje. Kaip ir aukščiau analizuojamoje diagramoje, 2018 m. rodikliai buvo patys prasčiausi. Rajone respondentų grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) tais metais sumažėjo iki (-0,26), apskrityje iki (-0,28) ir Lietuvoje iki (-0,06). Gauta reikšmė rodo, kad Širvintų rajono respondentų 1 pardavimo pajamų euras (be dotacijų, susijusių su pajamomis) 2019 m. uždirbo 0,33 Eur daugiau pelno, nei 2018 m.

3 pav. Pagrindinių žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas rajone, t/ha

Apžvelgę 3 diagramos duomenis, matome, kad geriausi žieminių kviečių ir žirnių derliai gauti 2017 m. (žieminių kviečių – 5,09 t/ha, žirnių – 2,04 t/ha), prasčiausiai sekėsi 2018 m. Tais metais žieminių kviečių derlingumas sumažėjo iki 4,16 t/ha, o žirnių iki 1,64 t/ha. Tuo tarpu grikių derlingumas kiekvienais metais didėjo, jis išaugo nuo 0,94 t/ha (2017 m.) iki 2,16 t/ha (2019 m.).

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi