Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Apžvelgti Pakruojo r. ūkių 2019 m. duomenys
Greta Rutkauskaitė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pakruojo r. biuro ekonomikos konsultantė
2020-11-02
© LŽŪKT nuotr.
Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, prisijungė prie Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT), kurio tikslas – rinkti, kaupti ir analizuoti ūkių duomenis ES šalyse. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų, tvaraus Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.
ŪADT yra informacinė sistema, veikianti visose ES šalyse. Ji atspindi ūkių, gaminančių prekinę produkciją, ekonominę ir finansinę veiklą. Už šių duomenų surinkimą ir apdorojimą atsakingos dvi institucijos: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
Ūkiai atrenkami vadovaujantis dviem pagrindiniais kriterijais: ūkio ekonominiu dydžiu ir tipu.
Kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus. Informacijos turinys griežtai apibrėžtas ir vienodas visoms ES valstybėms.
Visa surinkta informacija į ŪADT teikiama laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų. Skelbiami tik apibendrinti duomenys apie ūkių vidutinius rezultatus.
Analizuoti Pakruojo r. ūkių duomenys
Pakruojo r. 2019 m. atrinkti ir išanalizuoti 36 ūkių veiklos duomenys. Iš jų 32 ūkiai buvo augalininkystės, likę 4 – mišrūs (užsiėmė augalininkyste ir gyvulininkyste).
Pakruojo r. žemės našumo balas gana aukštas, ūkininkai labiau renkasi kurti augalininkystės ūkius, kadangi gyvulininkystė – daug darbo sąnaudų reikalaujanti veikla.
1 pav. Augintų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas 2019 m., t/ha
Diagramoje (1 pav.) matyti, kad beveik visų augalų vidutinis derlingumas Pakruojo r. buvo labai panašus kaip Lietuvoje. Žirnių derlingumas Pakruojo r. buvo 0,26 t/ha didesnis nei šalies vidurkis. Tuo metu žieminių kvietrugių vidutinis derlingumas, lyginant su šalies vidurkiu, buvo 0,66 t/ha mažesnis. Nors Pakruojo r. žemės našumo balas yra gana aukštas, tačiau derlingumui daugiausia įtakos darė nepalankios klimato sąlygos, dėl kurių trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimas ūkiuose nedavė pageidaujamos naudos.
Daugelis ūkių duomenis į šį tinklą teikia jau ne vienerius metus, todėl galima analizuoti ir lyginti, kaip keičiasi jų vykdoma veikla ir jos rodikliai.
1 lentelė. Deklaruotų plotų kaita Pakruojo r.
Pateiktoje lentelėje matyti, kad Pakruojo r. visais lyginamaisiais metais daugiausia buvo ūkių, kurie deklaruoja nuo 100 iki 200 hektarų. Mažiausiai ūkių, deklaruojančių daugiau kaip 500 hektarų. 2019 m. lyginant su 2018 m., 5 vnt. padaugėjo ūkių, deklaruojančių nuo 75 ha iki 100 ha. Galima daryti prielaidą, kad Pakruojo r. ūkiai po truputį didėja.
2 lentelė. Vidutinio karvių skaičiauskaita Pakruojo r.
Pagal pateiktus duomenis matyti, kaip analizuojamu laikotarpiu kito vidutinis karvių skaičius Pakruojo r. 2019 m. lyginant su 2018 m., vidutinis karvių skaičius sumažėjo net 10 vnt., iš kurių 9 vnt. ūkiuose, turinčiuose iki 10 vnt. karvių. Kiekvienais metais Pakruojo r. vidutinis karvių skaičius ūkiuose vis mažėjo ir panašu, kad tendencija artimiausiu metu nesikeis, kadangi smulkiems ūkiams auginti karves yra finansiškai nenaudinga.
Finansiniai rodikliai
Pagrindiniai rodikliai, kurie ūkyje svarbiausi: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodiklis.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz.: išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).
3 lentelė. Pakruojo r. ir Lietuvosrespondentiniųūkiųgrynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų rodiklių palyginimas
Pateiktoje lentelėje matyti, kad Pakruojo r. ir grynojo pelningumo, ir grynojo pelningumo be dotacijų rodiklis kasmet mažėja. Tam įtakos turi grynojo pelno mažėjimas dėl padidėjusių sąnaudų ir sumažėjusių pajamų. Būtina analizuoti, dėl kokių priežasčių didėja sąnaudos, ypač, jei pardavimo pajamos išlieka vienodos. Nesiimant veiksmų, veikla gali tapti nuostolinga.
Lietuvos mastu grynojo pelningumo rodiklis viršija Pakruojo r. rezultatus, tačiau grynasis pelningumas be dotacijų žymiai mažesnis nei rajone. Tai rodo, kad Pakruojo r. ūkiai yra stiprūs finansiškai ir pajėgūs uždirbti pelną be valstybės paramos.
2 pav.Skolos rodiklis 2017–2019 m.
Skolos rodiklis nusako, kokia ūkio turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo didesnė reikšmė, tuo didesnė finansinė rizika. Optimaliausia skolos rodiklio reikšmė yra iki 0,6 punkto. Be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.
Ir Pakruojo r., ir Lietuvos respondentinių ūkių skolos rodiklio vidurkis analizuojamu laikotarpiu buvo pakankamai žemas ir beveik nekito. Nors Pakruojo r. skolos rodiklis 2019 m. siekė 0,31, jis neviršijo kritinės reikšmės. Vadinasi, Pakruojo r. ūkininkai efektyviai naudoja turimus resursus, įvertina savo galimybes ir sprendimus priima gerai apsvarstę galimą riziką.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
