Apžvelgti Kretingos r. respondentinių ūkių 2019 m. duomenys

Gražina Poškienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos r. biuro ekonomikos konsultantė

2020-12-27

© LŽŪKT nuotr.

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – unifikuota informacinė sistema, skirta stebėti prekinių žemės ūkio produkcijos gamintojų ekonominę ir finansinę veiklą. Taikant statistinius atrankos metodus, tirti atrenkami ūkiai, kurie reprezentuoja jų visumą. Todėl respondentinių ūkių yra visuose Lietuvos rajonuose, skirtingose zonose, jie atspindi skirtingas ūkininkavimo sąlygas. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT tinklą teikia savanoriškai ir konfidencialiai.

Į respondentinių ūkių duomenų tinklą Kretingos r. biuras 2019 m. pateikė 26 ūkių duomenis. Pagal ūkinę veiklą atrinkti 9 augalininkystės ūkiai, 1 bitininkas, 9 gyvulininkystės ir 7 mišrūs ūkiai.

Kretingos rajone 2019 m. buvo pateikta 2489 paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti, deklaruota 52,325 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, t. y. 1,79 proc. viso Lietuvoje deklaruoto ploto. Vidutinis deklaruotojo plotas buvo 21,02 ha, o respublikos vidurkis buvo 23,22 ha.

1 pav. Javų derlingumas Kretingos r. pagal VED, dirbamos žemės plotą ir šaką, palyginti su Lietuvos vidurkiu.

Pagal 1 pav. pateiktus duomenis matyti, kad 2019 m. Kretingos rajone derlingumas buvo pakankamai geras, palyginti su Lietuvos derlingumo vidurkiu. Pirmame paveiksle nagrinėjamas laikotarpis apima trejus metus (2017–2019 m.) ir nagrinėjamas rodiklis – derlingumas pagal VED, dirbamos žemės plotą ir šaką. Visu nagrinėjamu laikotarpiu Kretingos rajono ūkiuose vidutinis derlingumas buvo didesnis, palyginti su Lietuvos derlingumo vidurkiu, išskyrus vasarinių kviečių (2018 m. < 0,19 t/ha), žieminių kviečių ( 2018 m < 1,04 t/ha) ir vasarinių miežių (2018 m. < 0,58 t/ha).

Remiantis ŽŪIKVC statistikos duomenimis, pieno gamintojų Kretingos rajone nėra daug (2018 m. – 243 pieno gamintojai, karvių skaičius – 2946 vnt.; 2019 m. – 374 pieno gamintojai, karvių skaičius – 2650 vnt.). Kretingos rajone pieno ūkių plėtros nesimato ir ūkių stambėjimo pokyčių beveik nėra, nes vienam pieno gamintojui laikomų karvių skaičius buvo vidutiniškai: 2018 m. – 12 karvių; 2019 m. – 7 karvės, todėl galima teigti, kad ūkiai keičia veiklos kryptis arba bando ieškoti kitų rinkos galimybių.

2 pav. Primilžis iš vienos karvės ir parduotos produkcijos kaina, lyginant su Lietuvos vidurkiu

Pagal 2 pav. duomenis matome, kad pieno pardavimo kaina per nagrinėjamą laikotarpį (2017–2019 m.) krito, nors, lyginant su Lietuvos vidurkiu, pieno pardavimo kaina buvo aukštesnė: (2017 m. > 19,34 Eur/t); (2018 m > 17,44 Eur/t); (2019 m. > 7,83 Eur/t). Dėl pieno pardavimo kainų kritimo, ūkiuose mažėjo laikomų karvių skaičius, o tam įtakos turėjo ne tik rinkos kainų kritimas, bet ir nestabili žemės ūkio politika.

Atlikta finansinių rodiklių analizė

Vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą – pelningumas. Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.

3 pav. Grynasis pelningumas, lyginant su Lietuvos vidurkiu

Atlikus ūkių finansinių rezultatų analizę(3 pav.), nustatyta, kad 2 m. (2018–2019 m.) Kretingos r. respondentų grynasis pelningumas buvo mažesnis, lyginant su Lietuvos vidurkiu (2018 m. < 0,07 punktai); (2018 m. < 0,05 punktai) ir tai reiškia, kad Kretingos r. ūkininkai uždirbo mažiau. Šiam sumažėjimui įtakos galėjo turėti didėjančios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.Būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis, ypatingai, kada gamybos apimtys išlieka vienodos, pardavimo pajamų mažėjimo priežastis ir kt. Nesiimant priemonių, padėsiančių stabdyti grynojo pelno mažėjimo tendenciją, ateityje veikla gali tapti nuostolinga.Šis rodiklis, jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 proc.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,60.

Web-pav4 4 pav. Kretingos r. skolos rodiklio vidurkis, lyginant su Lietuvos vidurkiu

Daugelis ūkių be skolintų lėšų negalėtų vykdyti ūkio plėtros, įsigyti naujos technikos, apsirūpinti turtu. Skolintų lėšų naudojimas priimtinas tol, kol negresia ūkio finansiniam stabilumui. Iš trečio paveikslo matosi, kad vidutinis 2019 m. skolos rodiklis Kretingos rajono ūkių buvo 0,34, o Lietuvoje šis rodiklis siekė vidutiniškai -0,25. Taip pat vertinant 3 m. rodiklius matoma, kad Kretingos rajono ūkiai kiekvienais metais skolinasi daugiau, lyginant su Lietuvos vidurkiu, bet kritinės skolos rodiklio reikšmės nepasiekia. Vadinasi Kretingos rajono ūkininkai skolinasi saikingai, įvertindami finansinę riziką ir besikeičiančias rinkos sąlygas.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi