Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Apžvelgti Klaipėdos r. respondentinių ūkių 2019 m. duomenys
Salomėja Judickienė
LŽŪKT Klaipėdos r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2020-09-25
© LŽŪKT nuotr.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos r. biuras į ŪADT pateikė 23 respondentinių ūkių 2019 metų duomenis. Pateikiame jų apžvalgą.
Siekiant sėkmingo bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo, Europos Sąjungos šalyse nuolat stebima žemės ūkio subjektų ekonominė ir finansinė būklė. Šiam tikslui įgyvendinti sukurtas Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – unifikuota informacinė sistema, kurioje pateikiama objektyvi ir visapusiška informacija apie įvairių kategorijų ūkio subjektų pajamas, jų ūkinę veiklą.
ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Analizuojant Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų analizės duomenis, galima palyginti įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos r. biure 2019 metais į ŪADT pateko 23 respondentiniai ūkiai, kurių duomenys tolesnei analizei ir grupavimui atlikti pateikti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Dauguma respondentų duomenis teikia ne pirmus metus.
Ekonominė analizė
Augalų derlingumas
Klaipėdos rajone vyrauja mišrūs respondentiniai ūkiai. Didžiausias valdomos žemės plotas – 928,37 ha, o mažiausias – 9,66 ha. Vidutinis respondentinių ūkių valdomas žemės plotas nežymiai didėja: 2017 m. vidurkis – 115,64 ha, 2018 m. – 123,05 ha, 2019 m. – 134,91 ha. Didžiausias valdomos žemės plotas 2018 m. – 860,29 ha, o jau 2019 m. to paties ūkio – 928,37 ha (didėjo 7,91 proc.). Mažiausio ūkio dydis 2017 m., 2018 m. išlieka nepakitęs – 11,57 ha, o 2019 m. atsiranda ūkis, kurio valda – 9,66 ha žemės ūkio naudmenų. Pastebima, kad didieji ūkiai plečiasi.
Kaip ir kasmet, 2019 m. ūkininkai daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių, rugių, rapsų, avižų, žirnių. Atlikus analizę, gauti vidutiniai Klaipėdos rajono respondentinių ūkių derlingumo duomenys, kurie lentelėje palyginti su vidutiniais 2017–2019 m. derlingumo duomenimis. Kai kurių žemės ūkio augalų derlingumas lyginimas 1 lentelėje.
1 lentelė. Augintų pagrindinių žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas, t/ha
Apžvelgę 1 lentelės duomenis, matome, kad 2018–2019 m. didelių derlingumo pokyčių nebuvo. 2018–2019 m. mažesnį derlingumą lėmė nepalankios gamtinės sąlygos.
Gyvulininkystės apžvalga
Iš apklausoje dalyvavusių ūkių 9 laiko melžiamų karvių. Pastaraisiais metais vidutinis primilžis iš vienos karvės siekė 4,30 t per metus. Trijų paskutinių metų istorija pateikta 2 lentelėje.
2 lentelė. Klaipėdos r. melžiamų karvių produktyvumas, t
Lygindami 2017 m., 2018 m. duomenis su 2019 m. duomenimis, matome, kad primelžto pieno kiekis iš karvės mažėjo. Nepalankios gamtinės sąlygos neleido paruošti kokybiškų pašarų ir, žinoma, tai turėjo įtakos produktyvumui. Mažiau dėmesio ūkininkai skyrė selekcijai.
Finansinė analizė
Veiklos efektyvumo rodikliai
3 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai
Atliekant ūkio pelningumo analizę, skaičiuojamas grynasis pelningumas. Šis rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek vienam pardavimų eurui tenka grynojo pelno. Kuo pelningumas didesnis, tuo ūkio veikla valdoma geriau. 2019–2018 m. pelningumo sumažėjimui įtakos turėjo padidėjusių trąšų, kuro, pašarų ir kitų ūkio reikmėms reikalingų medžiagų kainos, kritusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos. Žinoma, įtakos turėjo ir nepalankios klimatinės sąlygos.
Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). 2019 m. ir 2018 m. yra žema rodiklio reikšmė (nuostoliai). Tai rodo, kad ūkiai yra priklausomi nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai jo veiklai. Klaipėdos r. ūkininkų vidutinis skolos rodiklis 2019 m., palyginti su 2018 m., šiek tiek padidėjo, t. y. 8,82 proc. Pagrindinė didėjimo priežastis – paskolos įsigyti žemei ir investicijoms.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
