Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Apibendrinti Pasvalio r. respondentinių ūkių 2019 m. duomenys
Ramunė Vaitekūnienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biuro ekonomikos konsultantė
2020-11-17
© LŽŪKT nuotr.
Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT, angl. FADN – Farm Accountancy Data Network) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. LŽŪKT Pasvalio rajono biure 2019 m. užpildytos 39 respondentinių ūkių anketos.
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba yra atsakingi už duomenų surinkimą ir apdorojimą. Kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių skaičių ir jų rūšis, produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimą žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus. Duomenys surinkti iš ūkininkų, tvarkančių buhalterinę apskaitą dvejybine arba supaprastintąja sistema, laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.
Pasvalio rajone dominavo respondentiniai ūkiai, deklaruojantys nuo 60 iki 250 ha, vidutinis ūkio dydis siekė 124,83 ha. Iš surinktų duomenų matyti, kad pagal žemės plotą Pasvalio r. vyrauja didesni nei vidutiniai ūkiai.
Pasvalio rajone daugiausiai auginta kviečių, miežių, rapsų, pupų ir žirnių. 2019 m. kviečius augino 96,30 proc. visų ūkių, miežius – 37,78 proc., rapsus – 63,70 proc., pupas – 48,88 proc., žirnius – 48,15 proc.
Labai svarbus ūkininkavimo kriterijus yra derlingumas, tai yra gaunamas žemės ūkio produkcijos kiekis iš hektaro. Derlingumas labai priklauso nuo vietos, dirvos, ūkininkavimo būdo, naudojamų trąšų kiekio ir kitų faktorių.Pasvalio r. ūkininkams 2019 m. buvo gana sėkmingi. Lyginant Pasvalio r. pasėlių derlingumą su visos Lietuvos, matyti, kad Pasvalio r. respondentinių ūkių visų lyginamų pasėlių, išskyrus žieminius miežius ir rapsus, derlingumas 2019 m. buvo didesnis nei vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių.
1 pav. Vidutinis derlingumas 2019 m., t/ha
Pasvalio r. mažai gyvulininkystės arba mišrių ūkių. Dėl krintančių pieno pardavimo kainų ūkiai išparduoda visus gyvulius ir renkasi augalininkystę.
2 pav. Melžiamų karvių produktyvumas 2017–2019 m., t
Iš diagramos matyti, kad Pasvalio rajono ūkiuose karvių produktyvumas mažesnis negu Lietuvos ūkiuose. Didžiausias primilžis rajono ūkiuose buvo 2019 m. ir siekė 4560 kg. Primelžto pieno kiekis 2019 m., lyginant su 2017 m., padidėjo 80 kg, o lyginat 2019 m. su 2018 m., net 430 kg.
Ekonominiai rodikliai
Apskaičiuoti trys pagrindiniai apklausoje dalyvavusių ūkių ekonominiai rodikliai: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodiklis. Pasvalio r. ūkininkų 2017–2019 m. ekonominiai rodikliai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Pasvalio r. respondentinių ūkių finansiniai rodikliai 2017–2019 m.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek pelno uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Pasvalio r. ūkių grynasis pelningumas 2017–2019 m. buvo apie 1,25 karto mažesnis nei Lietuvos ūkių. Tačiau analizuojant grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklį, galima daryti išvadą, kad Pasvalio r. ūkiai yra ne tiek priklausomi nuo tiesioginių išmokų, kiek kiti Lietuvos ūkiai. Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų. Galima teigti, kad daugumai Lietuvos ūkininkų parama labai svarbi.
Skolos rodiklis rodo ūkių finansinę riziką, jų stabilumą. Kuo didesnė skolos rodiklio reikšmė, tuo didesnė ūkio finansinė rizika. Rekomenduojama skolos rodiklio reikšmė – ne didesnė kaip 0,6, t. y. visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau kaip 60 proc. viso ūkio turto vertės. Analizuojant skolos rodiklį rajono ūkiuose, matyti, kad skolinimosi lygis buvo didesnis nei vidutiniškai Lietuvos respondentinių ūkių. Pasvalio r. ūkių 2019 m. buvo 0,33, o Lietuvos – 0,25. Nors Pasvalio r. ūkių rodiklis yra didesnis nei Lietuvos, galima teigti, kad jis yra normalus, ir grėsmės praskolinti turtą tikrai nėra. Nes be skolintų lėšų nedaugelis ūkių galėtų užtikrinti plėtrą, įgyvendinti investicijas susijusias su žemės ūkiu, apsirūpinti kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
