Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Apibendrinti Pakruojo r. respondentinių ūkių duomenys
Renata Dinevičiūtė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pakruojo r. biuro ekonomikos konsultantė
2019-10-27
© LŽŪKT nuotr.
Pakruojo r. biuro konsultantės už 2018 m. į ŪADT pateikė 36 respondentinių ūkių duomenis. Iš jų 31 ūkis užsiėmė tik augalininkyste, likę 5 – gyvulininkyste arba buvo mišrūs.
ŪADT – tai Ūkių apskaitos duomenų tinklas, kurio pagrindinė paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Ūkininkų dalyvavimas tinkle labai svarbus, siekiant aukštos duomenų kokybės. Šie duomenys tiesiogiai prisideda prie geresnio žemės ūkio politikos formavimo, išsamesnių mokslinių tyrimų, geriau orientuotų inovacijų ir galų gale prie tvaraus Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.
1 pav. Pakruojo r. ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha
Analizuojant Pakruojo r. respondentiniuose ūkiuose pasiektą vidutinį 2018 m. derlingumą Lietuvos respondentinių ūkių 2018 m. derlingumo atžvilgiu, pastebėta, kad didžiausias teigiamas atotrūkis nuo šalies vidurkio yra žieminių kviečių ir vasarinių miežių, kurių derlius atitinkamai 23,09 proc. ir 23,03 proc. didesnis už vidutinį pasiektą Lietuvos ūkiuose 2018 metais.
Vasarinių kviečių ir žieminių rapsų vidutinis derlingumas 2018 m. Pakruojo r. ūkiuose, palyginti su šalies vidurkiu 2018 m., buvo atitinkamai 1,97 proc. ir 4,44 proc. mažesnis. Galima daryti prielaidą, kad augintų žemės ūkio augalų derlingumą daugiausia veikė klimato sąlygos (ypač nuimant derlių), tręšimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimas ūkiuose, žemės našumas.
1 lentelė. Primilžio palyginimas 2016–2018 m., t
Pagal pateiktus duomenis matyti, kaip analizuojamu laikotarpiu kito pieno primilžis iš karvės. Vidutinis pieno primilžis iš vienos karvės Pakruojo r. buvo didžiausias 2018 m. – 4,14 t, tačiau nesiekė Lietuvos vidurkio ir buvo mažesnis 15,68 procento.
2 lentelė. Ūkių veikos efektyvumo rodikliai
2 pav. Finansinių rodiklių vidurkiai
Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Pakruojo r. ūkių šio rodiklio reikšmė 2018 m. buvo 0,28, t. y. 40 proc. didesnė, palyginti su 2016 metais. Tačiau 2018 m. Pakruojo r. ūkių grynasis pelningumas Lietuvos vidurkio nesiekė ir buvo 10,71 proc. mažesnis.
Apskaičiuotas grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Taip pat rodo ūkio gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Pakruojo r. 2018 m. šis rodiklis siekė 0,13. Galima sakyti, kad ūkiai yra stiprūs finansiškai ir pajėgūs generuoti pelną be valstybės paramos.
Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Kaip matyti, Pakruojo r. šis rodiklis analizuojamu laikotarpiu kito nežymiai ir 2018 m. siekė 0,33. Vadinasi, vidutiniškai ūkių skolos sudarė daugiau nei 33 proc. ūkių turto ir nesiekė kritinės rodiklio reikšmės. Didėjant skolos rodikliui, patiriama daugiau finansinės rizikos, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, sunkiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
www.agroakademija.ltrekomenduoja pažiūrėti
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
