Apibendrinti LŽŪKT Kauno r. biuro klientų respondentinių ūkių 2019 m. duomenys

Mindaugas Norkevičius

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Prienų r. biuro ūkio apskaitos konsultantas

2020-12-29

© LŽŪKT nuotr.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tai daryti padeda Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ŪADT teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją. Ši sistema pradėjo funkcionuoti Europos ekonominėje bendrijoje kartu su bendrąją žemės ūkio politika.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Respondentinių ūkių duomenys nagrinėjami pagal skirtingas ūkininkavimo formas: ūkio ekonominį dydį, žemės kokybę, apskritis, mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Keičiantis žemės ūkio politikai, tai leidžia palyginti atskirų grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų vystymosi tendencijas, priimti atitinkamus sprendimus. Žemės ūkio gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas.

Kauno r. biuras 2020 m. pateikė 33 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2019 metais. Kauno r. biure apskaitą tvarkosi ūkininkai, ūkininkaujantys ne tik Kauno r., bet ir kituose Lietuvos rajonuose, todėl tarp 33 respondentų papuolė ūkininkų ir iš kitų Lietuvos rajonų.

Lietuvoje sparčiai daugėja augalininkystės ūkių, todėl apžvelkime, kaip ūkio dydis lemia derlingumą. Pirmoje diagramoje lyginamas skirtingų ūkių dydžių dvejų metų vidutinis derlingumas Kauno r. respondentų ūkiuose.

1 pav. Kauno r. ūkių vidutinio derlingumo 2018–2019 m. palyginimas

Lygindami pagrindinius augalus, galim pastebėti, kad gautas derlius yra labai panašus ir 2018 m., ir 2019 metais. Tai lėmęs faktorius – vyravausi sausra.

Ir skirtinguose ūkiuose vidutinis derlius yra labai panašus, labiau išsiskiria smulkūs ūkiai iki 30 ha, kurių vidutinis derlius yra mažesnis beveik 30 proc. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. didžiausiuose ūkiuose neauginta vasarinių kviečių. Nors ūkiai skirtingi, tendencijos panašios, tai leidžia daryti prielaidą, kad derliaus kiekiui iš hektaro daugiausiai įtakos turėjo patirtos išlaidos, todėl toliau apžvelkim patirtas išlaidas pagal grupes.

2 pav. Kauno r. ūkių pardavimo savikainos dalis pardavimo pajamose pagal ūkio VED dydį

Pateiktoje diagramoje matome, Kauno r. respondentų pardavimų savikainos koeficientą pardavimo pajamose. Pagal nagrinėjamus ūkius galima pastebėti, kad išsiskiria pardavimo savikaina dideliuose ūkiuose ir labai mažuose. Šiuose ūkiuose savikainos padidėjimą galima išskirti į dvi dalis: mažuose ūkiuose pardavimo savikainą lemia didelis poreikis nuosavos technikos, tai yra ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos. Dideliuose ūkiuose situacija yra sudėtingesnė, nes jų produkcijos savikainą lemia daug daugiau sudedamųjų, tai yra darbo užmokestis, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, patirtos tiesioginės išlaidos užaugintai produkcijai. Taigi lyginant pirmą ir antrą paveikslėlius matome, kad nors didžiausią derlių gaunantys dideli ūkiai ne visada gauna ir geriausią galutinį rezultatą, kadangi užauginti didesnį produkcijos kiekį kainuoja daugiau, o esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms rezultatai nėra aukščiausi. Antro paveikslo duomenimis, pardavimo savikainos dalis pardavimo pajamose rodo veiklos patirtų išlaidų santykį, tačiau galutinį veiklos rezultatą lemia ne tik pardavimo pajamos ir pardavimo sąnaudos, papildomai reikia dar įvertinti ir dotacijas, gautas veiklai vykdyti. Dotacijų dydis priklauso nuo auginamų galvijų skaičiaus ir deklaruoto žemės ploto, todėl savaime aišku, kad kuo didesnis ūkis, tuo daugiau gauna tiesioginių išmokų už vykdomą žemės ūkio veiklą. Nuo to labi priklauso galutinis veiklos rezultatas, todėl toliau įvertinkim Kauno r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklius.

3 pav. Kauno r. ūkininkų vidutinio pelningumo pagal ūkio grupes 2018–2019 m. palyginimas

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Šis rodiklis, jei planuojama gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 procentai Kaip matome iš 3 paveiksliuko, 2019 m. grynasis pelningumas visose grupėse buvo per 2 proc., mažiausias rodiklis 0,04 grupėje – nuo 150000 iki 175000 VED, taip pat ir didžiausias pokytis tarp grynojo pelningumo rodiklių, o didžiausias teigiamas pokytis įvyko grupėje nuo 125000 iki 150000 VED, kadangi iš neigiamos reikšmės 2018 m. pereita į teigiamą 2019 metais.

Vidutinis pelningumas Kauno r. ūkiuose 2019 m. buvo 0,24 2018 0,18, o visoje Lietuvoje 2019 m. –0,31. Taigi bendrai vertinant Kauno r. grynojo pelningumo rodiklį, reikia pastebėti, kad jis žemesnis nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis 2019 m., o Kauno r. ūkių veiklos rezultatai 2019 m. buvo geresni nei 2018 metais.

ŪADT surenkami apskaitos duomenys leidžia palyginti skirtingų ūkių skirtingas situacijas. Šie duomenys yra naudingi daugeliui institucijų, ūkininkams ir kitiems asmenims, kuriems ši informacija yra reikalinga.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi