Apibendrinti Jurbarko r. respondentinių ūkių duomenys

Ramutė Mockevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro ekonomikos konsultantė

2020-11-10

© LŽŪKT nuotr.

Ūkio apskaitos duomenų tinklui (ŪADT), veikiančiam Europos Sąjungoje jau 55 m. ir padedančiam formuoti bendrąją žemės ūkio politiką, duomenys surenkami ir teikiami iš 1000 Lietuvos ūkių.

Į ŪADT 2019 m. buvo surinkti ir pateikti 36 Jurbarko rajono ūkių, kurie įvairūs savo dydžiu, veiklos pobūdžiu ir struktūra, duomenys (15 augalininkystės, 1 uogininkystės, 20 mišrių ūkių, iš kurių 7-iuose vyravo pienininkystė).

Pagrindas ŪADT duomenims surinkti – ūkininkų ūkių buhalterinė apskaita, kuri atspindi ūkių turimą turtą, veiklos pobūdį, pajamas, išlaidas ir finansinius rezultatus. Atlikta respondentinių ūkių finansinė ir ekonominė analizė, kurią analizuojant galima palyginti ūkius pagal atskirus rodiklius ir stebėti tam tikrus veiksnius, lemiančius vienokius ar kitokius rezultatus.

Jurbarko rajono žemės yra vidutinio derlingumo, tinkamos ir augalininkystei, ir gyvulininkystei vystyti. Didesnė dalis respondentų vertėsi mišria veikla, tačiau pastaraisiais metais didesniais žemės plotais disponuojantys ūkininkai linkę atsisakyti pienininkystės ir pragyventi iš tradicinės augalininkystės.

Įdomu palyginti dažniausiai ūkiuose auginamų žemės ūkio augalų: žieminių kviečių, žieminių rapsų ir vasarinių kviečių derlingumą įvairaus dydžio ūkiuose.

1 pav. Pagrindinių augalų derlingumas įvairaus dydžio ūkininkų ūkiuose, t/ha

Tenka pastebėti, kad mažiausių, iki 30 ha žemės dirbančių ūkininkų ūkių grupėje, neauginami rapsai. Tai sąlygoja specialios technikos trūkumas ir sudėtinga auginimo technologija, o didžiausių, daugiau kaip 500 ha dirbančių ūkininkų ūkiuose, neauginami vasariniai miežiai.

Gaunamas derlius dažniausiai priklauso nuo to, kiek patirta išlaidų jam užauginti, tačiau didelė gamtinių sąlygų įtaka, o kartais lemia ir žmogiškasis faktorius. Žemiau pateikiama diagrama, kurioje lyginama žemės ūkio augalų savikaina skirtingo dydžio ūkininkų ūkių grupėse:

2 pav. Pagrindinių augalų savikaina įvairaus dydžio ūkininkų ūkiuose

Vertinant pastarųjų metų tendencijas, stebimas nedidelis ūkių stambėjimas. Mišria veikla užsiimančių respondentų dirbamos žemės plotai 2017–2019 m. vidutiniškai padidėjo 1 ha, o augalininkystės ūkių – 3 ha. Pastarieji, ypač dirbantys didesnius plotus, turi didesnes galimybes investuoti ir skolintis. Įdomu palyginti, kaip per 2017–2019 m. laikotarpį keitėsi ūkininkų ūkių skolos rodiklis ir koks jo pasiskirstymas pagal ūkių dydį, išreikštą produkcijos standartine verte.

3 pav. Ūkininkų ūkių skolos rodiklio kitimas

Stebima paskutinių metų skolinimosi didėjimo tendencija. Tai galėjo lemti sudėtingos 2018 m. gamtinės sąlygos ir patirti finansiniai nuostoliai. Maži ūkiai skolinasi mažiausiai, tačiau įdomu tai, kad prie mažiausiai besiskolinančių patenka ūkiai, kurių VED yra nuo 125000 iki 150000, nors atrodo, kad jų galimybės skolintis ir investuoti yra pakankamai didelės.

Analizuojant respondentų pelningumo rodiklius, tenka stebėti grynojo pelningumo mažėjimą didėjant ūkiams:

4 pav. Ūkininkų ūkių grynasis pelningumas

Didžiausias grynasis pelningumas 2019 m. ūkiuose, kurių dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, buvo iki 50000 Eur. Tokiuose ūkiuose mažai investuojama, mažai skolinamasi, nėra samdomų darbuotojų, tačiau darbas neefektyvus ir nėra perspektyvos investuoti. Pačiuose didžiausiuose ūkiuose daugiausia investuota, didžiausias įsiskolinimas, tačiau žvelgiant į analizės rezultatus matosi, kad darbas juose neefektyvus, ir tokie ūkiai yra mažiau pelningi.

Visi ūkininkai, kurių apskaita tvarkoma Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, gali gauti išsamios savo ūkių finansinės ir ekonominės analizės paslaugas, palyginti ekonominius rodiklius su kitais panašaus tipo ūkiais ir naudotis tuo planuojant savo ūkių investicijas ir plėtrą.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi