Apibendrinti 2021 m. Vilniaus r. ūkių duomenys

Lina Žarinovienė

LŽŪKT Molėtų r. biuro biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2022-12-21

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Europos Sąjungos ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m. Ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką kasmet kaupiama ir sisteminama informacija apie ūkių pajamas, finansinę žemės ūkio situaciją.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsako už ūkių įtraukimą į ŪADT, apskaitos tvarkymą, duomenų surinkimą ir perdavimą toliau apdoroti.

Apibendrinti 65 Vilniaus r. ūkių 2021 m. duomenys. Pagrindiniai ūkių veiklos tipai: augalininkystės, kuriuose auginti javai, rapsai, ankštiniai augalai (41 ūkis), mišrūs (17 ūkių), gyvulininkystės (7 ūkiai).

1 pav. Vilniaus r. pagrindiniai ūkių veiklos tipai 2021 m., proc.

Vilniaus r. tarp atrinktų dominavo augalininkyste besiverčiantys ūkiai. Rajono žemės nederlingos, dalis jo teritorijos priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Tarp respondentinių vyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Smulkūs ūkiai yra dirbantys nuo 0 iki 50 ha, 2021 m. nuo 0 iki 30 ha dirbo 14 ūkių, kurie sudarė 22 proc. visų ūkių, nuo 30 iki 50 ha buvo 5 ūkiai – 8 proc. Vidutinio dydžio ūkių – nuo 50 iki 200 ha buvo 30, t. y.45 proc. visų ūkių. Didelių, t. y. nuo 300 ha iki 500 ha ūkių buvo 13, kurie sudarė 20 proc., o daugiau kaip 500 ha – 5 proc.

2 pav. Vilniaus r. ūkių deklaruojamas žemės plotas 2021 m.

3 pav. matome žieminių bei vasarinių javų 3 metų vidutinio derlingumo analizę. Palyginti žieminių ir vasarinių javų 2019–2021 m. derlingumo duomenys Vilniaus rajone.

3 pav. Vilniaus r. ūkių žieminių ir vasarinių javų vidutinis derlingumas, t/ha

Lygindami 2019–2021m. Vilniaus r. žieminių ir vasarinių javų derlingumą (3 pav.) matome, kad žieminiai javai visais lyginamaisiais metai dera geriau nei vasariniai. Tam didelės įtakos turi Lietuvos orai. Jie pastaraisiais metai vasarinių javų derliui buvo labai nepalankūs. Pavasarinės sėjos metu gamta pagailėdavo kritulių dykstantiems daigams, o vasarą dažni ir gausūs krituliai trukdydavo ūkininkams laiku patręšti ir nupurkšti laukus apsaugos priemonėmis. Visa tai turėjo didelės įtakos vasarinių javų derliui. Tuo metu žieminiams javams jau kelerius metus iš eilės Lietuvos žiemos yra palankios ir tai patvirtina gautas derlius.

Iš 3 pav. matome, kad patys prasčiausi ūkininkams buvo 2019 m., o patys derlingiausi 2020 metai. 2021 m. nebuvo patys blogiausi, lyginant su 2019 m., tačiau truputį prasteni nei 2020-ieji.

Žieminių miežių vidutinis derlingumas 2019 m. siekė 2,29 t/ha, rugių – 2,55 t/ha, kvietrugių –3,33 t/ha, kviečių – 2,38 t/ha. Vasarinių miežių vidutinis derlingumas siekė 1,69 t/ha, rugių – 1,91 t/ha, kvietrugių – 2,03 t/ha, kviečių – 1,69 t/ha. Žieminių miežių vidutinis derlingumas 2020 m. siekė 2,62 t/ha, rugių – 3,12 t/ha, kvietrugių – 4,28 t/ha, kviečių – 3,76 t/ha. Vasarinių miežių vidutinis derlingumas siekė 2,86 t/ha, rugių – 2,95 t/ha, kvietrugių – 3,07 t/ha, kviečių – 2,1 t/ha. 2021 m. žieminių miežių vidutinis derlingumas buvo 2,35 t/ha, rugių – 2,22 t/ha, kvietrugių – 3,35 t/ha, kviečių – 3,05 t/ha. Vasarinių miežių vidutinis derlingumas siekė 2,16 t/ha, rugių – 1,73 t/ha, kvietrugių – 2,24 t/ha, kviečių – 1,54 t/ha.

Analizuoti grynojo pelningumo rodikliai

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos

Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis parodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, veiklos vykdyti negalėtų.

Lyginant 2019–2021 m. grynąjį pelningumą, pastebima, kad palankiausi ir pelningiausi Vilniaus r. ūkiams buvo 2020 m., ir šis rodiklis siekė 0,36, 2019 m. – 0,35, o 2021 m. šis rodiklis siekė 0,36, kaip ir 2020 m. (4 pav.).

Be dotacijų, susijusių su pajamomis, vidutinis 2021 m. Vilniaus r. ūkių pelningumas buvo -0,16. Palyginus rodiklius, matyti, kad ūkiai ekonomiškai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų. Be gaunamų tiesioginių išmokų ūkininkauti būtų gana sudėtinga ir nuostolinga.

4 pav. Vilniaus r. ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, palyginimas, koef.

Analizuotas Vilniaus r. ūkių skolos rodiklis

Labai svarbus yra skolos rodiklis. Jis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų naudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai reiškia, kad visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau kaip 60 proc. viso ūkio turto, tačiau be skolintų lėšų daugelis ūkių negalėtų vykdyti ūkio veiklos ir plėtros, įsigyti žemės ūkio technikos, atsargų ar vykdyti kitų investicijų, reikalingų žemės ūkio veiklai.

5 pav. Vilniaus r. ir Lietuvos ūkių skolos rodiklio 2019–2021 m. palyginimas

Atlikę Vilniaus r. ūkių skolos rodiklio analizę, matome ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudota formuojant ūkio turtą. 5 pav. matyti, kad 2019 m. šis rodiklis siekė 0,21, 2020 m. buvo 0,16, o 2021 m. skolos rodiklis – 0,19. Palyginę Lietuvos respondentinių ūkių skolos rodiklius su Vilniaus r. ūkių, pastebime, kad mūsų rajono ūkininkai nelinkę daug skolintis, skolinasi saikingai, nesudarydami ūkiams didelės finansinės naštos ir rizikos. Kitų Lietuvos rajonų ūkininkai linkę daugiau skolintis.