Apibendrinti 2019 m. Vilniaus r. respondentinių ūkių duomenys

Lina Žarinovienė

LŽŪKT Molėtų r. biuro biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2020-10-27

© LŽŪKT nuotr.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Joje kaupiama ir sisteminama informacija apie ūkių pajamas, finansinę ir bendrą žemės ūkio situaciją. Į ŪADT kiekvienais metais atrenkami tam tikri ūkiai, kurie atspindi visos šalies ūkių visumą.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsako už ūkių įtraukimą į ŪADT, apskaitos tvarkymą, duomenų surinkimą ir perdavimą Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, kuris gautus duomenis sistemina ir pateikia į ES ŪADT.

Analizuoti 58 Vilniaus r. ūkių 2019 m. duomenys, iš kurių 35 augalininkystės, 14 mišrūs ir 9 gyvulininkystės.

Apklausoje dalyvavo įvairaus stambumo ūkiai: nuo 0 ha iki 985,71 ha. Vilniaus r. žemės nederlingos, dalis rajono teritorijos priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Rajone vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Smulkūs ūkiai, dirbantys nuo 0 iki 50 ha, 2019 m. sudarė 38 proc. visų ūkių, o vidutinio dydžio ūkiai – nuo 100 iki 150 ha sudarė 22 proc. Dideli ūkiai, t. y. nuo 300 ha iki 500 ha sudarė 2 proc., o daugiau kaip 500 ha – 7 proc.

1 pav. Vilniaus r. respondentinių ūkių deklaruojamas žemės plotas 2019 m.

Vilniaus rajone tarp atrinktų respondentinių ūkių dominuoja augalininkyste besiverčiantys ūkiai. Daugiausia sėta kviečių, kvietrugių, rugių, miežių, žirnių. Grikius augina kas trečias ūkininkas. Taip pat ūkiuose vyrauja žieminių rapsų pasėliai, tačiau vasariniai rapsai yra ne tokie populiarūs.

2 pav. matome Vilniaus r. respondentinių ūkių derlingumo duomenys, kurie, atlikus analizę, palyginti su vidutiniais 2017–2018 m. derlingumo duomenimis rajone ir 2019 m. visos Lietuvos respondentų derlingumo duomenimis.

2 pav. Vilniaus r. respondentinių ūkių pagrindinių žemės ūkyje auginamų augalų vidutinio derlingumo palyginimas, t/ha

Iš 2 pav. matyti, kad Vilniaus r. augintų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas žymiai mažesnis, lyginant Lietuvos mastu. Tokiam nedideliam auginamų augalų derlingumui turėjo įtakos nederlingos žemės, taip pat, kaip matyti iš 1 pav., Vilniaus r. net 38 proc. yra smulkūs ūkiai, kurie nepajėgūs finansiškai daug investuoti į auginamų augalų tręšimą ir augalų apsaugą. Tai sumažina derlių ir jo kokybę.

Lygindami 2017–2019 m. Vilniaus r. auginamų augalų derlingumą (2 pav.) matome, kad 2019 m. buvo derlingi rapsų augintojams ir siekė 2,12 t/ha, 2018 m. rapsų iš ha buvo prikulta vidutiniškai 1,56 t, o 2017 m. dar mažiau – 1,36 t. Taip pat gerą derlių gavo ūkininkai, auginę grikius, 2019 m. jų derlius siekė 1,72 t/ha, 2018 m. buvo prikulta 1,13 t, o 2017 m. – vos 0,97 t. Kviečių, miežių, kvietrugių ir žirnių derlius, lyginant su ankstesniais metais, buvo mažesnis. Sunku pasakyti, kas tam turėjo įtakos, kai kiti Lietuvos ūkiai džiaugėsi gana gausiu derliumi. Gal nederlingos ir mažiau našios žemės, nepalankios oro sąlygos, kurios neleido laiku ir tinkamai atlikti žemės apdirbimo ir derliaus nuėmimo darbų.

Analizuoti ūkių ekonominiai rodikliai

Grynojo pelningumo rodiklis.Tai rodiklis, kuris rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno mažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis, ypatingai, kada gamybos apimtys išlieka vienodos, pardavimo pajamų mažėjimo priežastis ir kt. Nesiimant priemonių, padėsiančių stabdyti grynojo pelno mažėjimo tendenciją, ateityje veikla gali tapti nuostolinga.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis).Šis rodiklis rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis parodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos.

Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo dotacijų, išmokų, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis jos vykdyti negalėtų.

Lyginant 2017–2019 m. grynąjį pelningumą pastebima, kad palankiausi ir pelningiausi Vilniaus r. respondentiniams ūkiams buvo 2018 m., ir šis rodiklis siekė 0,34. Nors 2019 m. ūkininkams oras derliaus nuėmimo darbams buvo palankus, tačiau ne visi suspėjo laiku nuimti derlių, o užklupę ir ilgai užsitęsę lietūs uždelsė derliaus nuėmimo darbus, suprastėjo derliaus kokybė. Tai ir lėmė mažėjantį Vilniaus r. ūkių pelningumą, kuris nukrito iki 0,28 (3 pav.).

3 pav. Vilniaus r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis), koef.

Be dotacijų, susijusių su pajamomis, vidutinis 2019 m. Vilniaus r. respondentinių ūkių pelningumas buvo -0,49. Palyginus rodiklius, matyti, kad ūkiai ekonomiškai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų. Be gaunamų tiesioginių išmokų ūkininkauti būtų gana sudėtinga ir nuostolinga.

Analizuotas respondentinių ūkių skolos rodiklis

Labai svarbus yra skolos rodiklis. Jis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų naudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai reiškia, kad visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau kaip 60 proc. viso ūkio turto, tačiau be skolintų lėšų daugelis ūkių negalėtų vykdyti ūkio veiklos ir plėtros, įsigyti žemės ūkio technikos, atsargų ar vykdyti kitų investicijų, reikalingų žemės ūkio veiklai.

4 pav. Vilniaus r. ir Lietuvos respondentinių ūkių skolos rodiklio 2017–2019 m. palyginimas

Atlikę respondentinių ūkių skolos rodiklio analizę, matome ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. 4 pav. matyti, kad Vilniaus r. ūkiai kas metus skolinasi vis daugiau lėšų. 2017 m. šis rodiklis siekė 0,14, 2018 m. pakilo iki 0,16, o 2019 m. skolos rodiklis – 0,18. Palyginę Lietuvos respondentinių ūkių su Vilniaus r. ūkių skolos rodikliais pastebime, kad mūsų rajono ūkininkai nelinkę daug skolintis, skolinasi saikingai, nesudarydami ūkiams didelės finansinės naštos ir rizikos.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi