Anykščių rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė

Inga Lazickienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2016-10-19

Remdamiesi 2015 m. apskaitos duomenimis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių r. biuro konsultantai į ŪADT parengė 30 rajono respondentinių ūkių duomenų analizes.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Ji veikia nuo 1965 metų. Tai ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ši sistema teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją žemės ūkyje.

Informacijos turinys griežtai apibrėžtas ir vienodas visoms ES valstybėms. Kiekviena ES valstybė narė privalo teikti informaciją į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Plečiantis ES, atitinkamai plečiamas ir ŪADT tinklas.

Lietuva duomenis į ŪADT pradėjo teikti nuo 1996 metų. Už šios informacijos surinkimą ir sisteminimą atsakingi Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Susisteminti rajono respondentinių ūkių duomenys

Remiantis ūkių apskaitos duomenimis, 2015 m. Anykščių r. parengtos 30 respondentinių ūkių analizės.

Analizuodami 2011–2015 m. duomenis matome, kad Anykščių r. į ŪADT teikusių ūkių skaičius didėjo (1 lentelė). Ūkiai buvo įvairaus dydžio, skirtingas jų gyvulių skaičius, pasėlių plotai, todėl ir gamybiniai bei ekonominiai rodikliai skirtingi.

1 lentelė. Respondentinių ūkių skaičius Anykščių r. 2011–2015 m.

Parinktuose ūkiuose 15 ūkininkų vertėsi gyvulininkyste ir augalininkyste, 14 užsiėmė vien augalininkyste, o 1 iš jų – specializuota daržininkyste.

Analizuojami ūkiai pagal dirbamų hektarų plotą buvo nuo 6,45 iki 497,83 hektaro. Vidutinis 2015 m. respondentų valdomas žemės plotas – 121,74 hektaro.

1 pav. Bendras respondentinių ūkių žemės plotas, ha

Anykščių rajone žemės yra mažiau palankios ūkininkauti. Respondentiniuose ūkiuose ūkininkai vertėsi augalininkyste – augino kviečius, kvietrugius, miežius, avižas, rugius, grikius, mišinius ir lauko daržoves.

Atliekant respondentinių ūkių analizę, palyginami 4 m. vidutiniai duomenys. Analizės duomenys pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Grūdinių žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

Atlikus analizę matyti, kad, 2012 m. lyginant su 2013 m., buvo palankūs ūkininkams, kurie augino avižas, grūdinius mišinius ir grikius, o visų kitų žemės ūkio augalų derlingumas sumažėjo. Tai lėmė sunkios žiemojimo sąlygos, daug žieminių augalų iššalo. Jas ūkininkai turėjo atsėti. 2015 m. lyginant su 2014 m., paaiškėjo, kad 2015 m. buvo palankūs ūkininkauti ir gauti didesnį pelną. Gautas didesnis beveik visų grūdinių augalų derlius.

2 pav. Vidutinis javų derlingumas Anykščių r. 2015 m. ir Lietuvoje 2014 m., t/ha

Pateiktame 2 pav. matyti, koks buvo vidutinis javų derlingumas Anykščių r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose. Kvietrugių ir grikių derlingumas rajono respondentiniuose ūkiuose buvo didesnis nei vidutinis, pasiektas Lietuvos respondentininiuose ūkiuose.

Gyvulininkystės pokyčiai rajono respondentiniuose ūkiuose

Išanalizavus ir palyginus gyvulių produktyvumo duomenis, matosi, kad ūkiuose nuo 2012 m. po truputį mažėjo vidutinis karvių skaičius, taip pat ir primilžis iš karvės. Tam įtakos turėjo žemos produkcijos supirkimo kainos, Rusijos embargas.

3 lentelė. Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Anykščių r. vienam respondentiniam ūkiui 2015 m. teko vidutiniškai 22 pieninės karvės, tačiau Lietuvos vidurkis 2014 m. buvo 4,1. Vidutinis primilžis viename respondentiniame ūkyje beveik 9 proc. mažesnis, palyginus su Lietuvos vidurkiu.

Bendroji produkcija rodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį pinigine išraiška. 4 lentelėje matome, kad augalininkystės bendroji produkcija užėmė didžiąją dalį.

4 lentelė. Bendroji produkcija, Eur

3 pav. Augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos santykis bendrojoje produkcijoje 2013–2015 m., proc.

Diagramoje (3 pav.) pavaizduota, kiek procentų mišriuose respondentiniuose ūkiuose sudarė augalininkystės ir gyvulininkystės produkcija. Kaip rodo paskutinių 3 m. duomenys, augalininkystės produkcija kasmet didėjo, o gyvulininkystės – mažėjo. Didėjančios žaliavų kainos ir mažėjančios pajamos vis daugiau ūkininkų skatino mažinti pienines gyvulininkystės bandas ir auginti javus.

Ekonominių rodiklių apžvalga

Analizuojant pelningumo rodiklį Anykščių r. 2015 m., iš atrinktų 30 respondentinių ūkių pelningai dirbo 50 proc. ūkių. Likusieji patyrė nuostolių. Grynojo pelningumo vidutinis rodiklis buvo –0,12. Nors šis rodiklis 2 kartus sumažėjo, palyginus su 2014 m., jo neigiama reikšmė reiškia, kad daugumos ūkių veikla nebuvo efektyvi. Vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių pelningumo rodiklis 2014 m. buvo –0,04.

Lietuvoje esant sudėtingai situacijai, didelės reikšmės turi valstybės ir ES parama bei tiesioginės išmokos. Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose 2015 m. jos sudarė vidutiniškai 37,79 proc. visų pajamų. Tai yra apie 1,5 karto daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje 2014 m. (23,93 proc.). Matome, kad rajono ūkiams išgyventi be tiesioginių išmokų ir subsidijų būtų labai sunku.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Anykščių r. vidutinis bendrasis įsiskolinimo rodiklis 2015 m. sudarė 0,28. Finansinė rizika gera, nors šis rodiklis 1,75 karto didesnis, palyginus su vidutiniu Lietuvos bendrojo įsiskolinimo rodikliu 2014 m. (0,16). Normalu, kai šis rodiklis yra nuo 0,4–0,6.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Anykščių r. respondentinių ūkių veiklos duomenimis, 2015 m. vidutinis turto apyvartumo rodiklis yra 0,26, tai yra 0,02 punkto didesnis nei 2014 m., kuris sudarė – 0,22. Tai rodo, kad ūkininkai stengiasi vis geriau išnaudoti savo turimus išteklius. Nors, palyginus su vidutiniu Lietuvos rodikliu 2014 m., kai turto apyvartumo rodiklis buvo – 0,28, 2015 m. jis buvo 0,02 punkto mažesnis.

Išsamesni respondentinių ūkių duomenys bus paskelbti el. leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai. ŪADT tyrimo duomenys 2015“. Visi, besidomintys žemės ūkio veikla, galės palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus.

Parengta pagal ūkio apskaitos konsultančių atliktą respondentinių. ūkių 2015 m. analizę.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi