Anykščių rajono respondentinių ūkių 2013 m. duomenų analizė

Inga Lazickienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2014-10-15

Pokyčiams šalies ūkiuose stebėti jau daugiau negu dešimtmetį veikia informacinė sistema – Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Tai pagrindinis svarbiausių duomenų šaltinis, skirtas žemės ūkio valdų pajamoms vertinti. Ši sistema teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ŪADT duomenimis vadovaujasi Europos Komisija, rengdama ataskaitas apie žemės ūkio ir žemės ūkio rinkų padėtį bei pajamas Europos Sąjungoje. Šios ataskaitos kasmet pateikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai dėl kasmetinių žemės ūkio produktų kainų nustatymo. Taigi pagrindinis ŪADT tikslas yra kaupti duomenis, kurie padėtų parengti išsamų metinį pranešimą apie bendrijos žemės ūkio rinką ir pajamas. Todėl kiekvienais metais Lietuvoje yra stebima žemės ūkio padėtis. Informacija, susijusi su ūkininko ūkio veikla, neskelbiama. Pateikiama tik susisteminta informacija, kurioje matyti tik ūkių grupių vidutiniai rezultatai.

Analizuoti rajono respondentinių ūkių duomenys

Į ES duomenų tinklą Anykščių rajone 2014 m. atrinkti ir analizuoti 24 respondentinių ūkių duomenys apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2013 metais. Parinktuose ūkiuose 13 ūkininkų vertėsi gyvulininkyste ir augalininkyste, 11 – užsiėmė vien augalininkyste, o 1 iš jų – specializuota daržininkyste. Šie ūkiai buvo įvairaus dydžio, skirtingas juose laikytų gyvulių skaičius, pasėlių plotai, todėl ir jų gamybiniai bei ekonominiai rodikliai skirtingi. Analizuojami ūkiai pagal dirbamų hektarų dydį buvo nuo 6,42 iki 757 hektarų.

Reikia paminėti, kad Anykščių rajono žemės priskiriamos prie mažiau palankių ūkininkauti.

1 pav. Anykščių rajono ūkininkų bendras žemės plotas 2013 m.

Atliekant respondentinių ūkių analizę, buvo lyginami 4 metų vidutiniai duomenys. Analizės duomenys pateikti lentelėse.

Atlikę analizę matome, kad 2011 m. buvo palankesni ūkininkauti nei 2010 m, o 2013 m. lyginant su 2012 m. matome, kad visų žemės ūkio augalų derlingumas sumažėjo. Tai lėmė sunkios žiemojimo sąlygos, daug žieminių augalų iššalo, ūkininkai juos turėjo atsėti.

Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Išanalizavus ir palyginus gyvulių produktyvumo duomenis, matosi, kad ūkiuose nuo 2010 m. po truputį mažėja vidutinis karvių skaičius, tačiau primilžis iš vienos karvės kinta nedaug. Tai rodo, kad gyvuliai gerai prižiūrimi, kokybiškai paruošiami pašarai, geros jų laikymo sąlygos, ūkininkai naudoja nuosavą techniką.

Analizuodami šios lentelės duomenis, matome, kad augalininkystės bendroji produkcija 2012 m. padidėjo ir sudarė 77,52 proc., o gyvulininkystės nežymiai sumažėjo ir sudarė 32,18 procento. 2013 m. lyginant su 2012 m., situacija pasikeitė. Gyvulininkystės bendroji produkcija padidėjo. Tai rodo, kad 2013 m. nebuvo palankūs augalininkystei, nors ir derliaus nuėmimo sąlygos buvo geresnės, tačiau didėjo žaliavų kainos ir buvo mažesnės produkcijos supirkimo kainos.

2 pav. Bendrosios produkcijos struktūra ūkyje, %

Anykščių rajone 2013 m. bendrasis gamybinis pelnas padidėjo. Vidutinis 2012 m. rajone –78238 Lt, o Lietuvoje – 72148 Lt. Didžiausias gamybinės komercinės veiklos pelnas – 115637 Lt, o nuostolis – 382745 Lt.

Analizuojant subsidijų dalį pajamose, Lietuvoje 2012 m. jos sudarė vidutiniškai 19,75 proc., o Anykščių rajono respondentiniuose ūkiuose subsidijos 2013 m. sudarė 36,92 procento.

Matome, kad subsidijų Anykščių rajone gaunama daugiau nei Lietuvos vidurkis. Pieno savikaina, skaičiuojant tik kintamąsias sąnaudas (pašarai, medikamentai, sėklinimas, gyvulių draudimas, veterinarinės paslaugos) 2011–2013 m. mažėjo. Tai reiškia, kad ūkininkai vis labiau linkę skolinti, o tai rodo vis didėjantis bendrojo įsiskolinimo koeficientas.

3 pav. Pieno savikaina iš kintamųjų išlaidų, Lt/kg

Parengta pagal 2013 m. biure apskaitos konsultančių atliktą respondentinių ūkių analizę.