Spalio 05 d., trečiadienis | 22

Anykščių r. ūkininkų ūkių 2020 m. veiklos analizė

Aušra Vareikytė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2021-12-22

Straipsnyje analizuojami 2018–2020 m. Anykščių r. ūkių duomenys ir lyginami su visos Lietuvos ūkių duomenimis. Kadangi pagrindinis ūkininkų veiklos rezultatą lemiantis rodiklis yra derlingumas, lyginami kelių dažniausiai Anykščių r. ūkininkų augintų žemės ūkio augalų derlingumo duomenys.

Kuo daugiau produkcijos ūkininkas gauna iš to paties žemės ploto, tuo daugiau gali uždirbti. Veiksniai, didinantys ūkininko uždarbį, yra didėjančios produkcijos apimtys ir kylančios parduodamos produkcijos pardavimo kainos, o ūkininko uždarbį mažinantis pagrindinis veiksnys yra didėjančios sąnaudos tai produkcijai gauti. Jeigu ūkiui pavyksta didinti produkcijos apimtis ir kainą, nedidinant ar išlaikant tolygias sąnaudas, ūkis dirba pelningai, tai atspindi ūkio grynojo pelningumo rodiklis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

1 pav. Vasarinių kviečių derlingumas, t/ha

Iš lentelės duomenų matyti, kad vasarinių kviečių produkcijos apimtys iš 1 ha kasmet augo, tačiau lyginant su visos Lietuvos vidurkiu, produkcijos užauginama mažiau.

1 lentelė. Vasarinių kviečių vidutinė savikaina ir vidutinė pardavimo kaina Anykščių r. ir Lietuvoje, Eur/t

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad ir Anykščių rajone, ir visos Lietuvos mastu vasarinių kviečių savikaina mažėjo, bet tuo pačiu krito ir vasarinių kviečių pardavimo kaina, gerai, kad savikaina mažėjo labiau.

2 pav. Žieminių kviečių vidutinis derlingumas, t/ha

Iš diagramos matyti, kad žieminių kviečių derlius kasmet didėjo, nors nei vienais lyginamais metais Anykščių r. vidutinis užauginamas produkcijos kiekis nesiekė Lietuvoje užauginamų žieminių kviečių vidurkio. Lyginant užauginamų vasarinių ir žieminių kviečių kiekį ir Lietuvoje ir Anykščių rajone, matyti, kad žieminių kviečių produkcijos gaunama daugiau nei vasarinių.

2 lentelė. Žieminių kviečių vidutinė savikaina ir vidutinė pardavimo kaina Anykščių r. ir Lietuvoje, Eur/t

Žieminių kviečių savikaina mažėjo, taip pat krito ir žieminių kviečių pardavimo kaina. Gerai, kad savikaina mažėjo greičiau nei pardavimo kaina, todėl Anykščių r. ūkininkai nuo 2019 m. pradėjo gauti pelno iš žieminių kviečių auginimo.

3 pav. Žieminių rapsų vidutinis derlingumas, t/ha

Anykščių r. ūkininkai vidutiniškai užaugina mažiau žieminių rapsų produkcijos nei kitų Lietuvos rajonų ūkiai. Vidutinis užauginamos produkcijos kiekis didėja Lietuvos mastu, Anykščių r. taip pat matyti žieminių rapsų produkcijos apimties didėjimo tendencija.

3 lentelė. Žieminių rapsų vidutinė savikaina ir vidutinė pardavimo kaina Anykščių r. ir Lietuvoje, Eur/t

Matyti, kad rapsams auginti sunaudojama daug resursų, lyginant vidutinę 2018 m. savikainą ir pardavimo kainą, matyti, kad rapsų auginimas buvo nuostolingas. Nuo 2019 m. yra ženkli savikainos mažėjimo tendencija, o pardavimo kaina kasmet augo. Tad galima daryti išvadą, kad žieminių rapsų auginimas, lyginant vidutinius duomenis, nuo 2019 m. tapo pelningas.

4 pav. Vasarinių miežių vidutinis derlingumas, t/ha

Vidutinis vasarinių miežių derlingumas kasmet didėjo ir Anykščių r., ir visos Lietuvos mastu. Matyti ir tai, kad vidutiniškai visoje Lietuvoje gauta daugiau produkcijos iš 1 ha nei Anykščių rajone.

4 lentelė. Vasarinių miežių vidutinė savikaina ir vidutinė pardavimo kaina Anykščių r. ir Lietuvoje, Eur/t

Vidutinė vasarinių miežių auginimo savikaina mažėjo, tačiau pardavimo kaina taip pat krito, lyginant 2018 ir 2019 m., o lyginant 2019 ir 2020 m. išliko tokia pati, todėl vasarinių miežių auginimas, lyginant vidutinius duomenis, Anykščių r. visais lyginamais metais buvo nuostolingas, o žiūrint Lietuvos mastu neženkliai pelningas buvo tik 2020 metais.

5 pav. Žieminių miežių vidutinis derlingumas, t/ha

Žieminių miežių produkcija iš 1 ha kasmet didėjo, tačiau Anykščių r. mažiau nei kituose Lietuvos rajonuose. Lyginant vasarinių ir žieminių miežių produkciją tonomis iš 1 ha Anykščių r., matyti, kad vasarinių miežių užauginama daugiau nei žieminių.

5 lentelė. Žieminių miežių vidutinė savikaina ir vidutinė pardavimo kaina Anykščių r. ir Lietuvoje, Eur/t

Ir vasarinių, ir žieminių miežių savikaina mažėjo, bet krito ir pardavimo kaina. Tačiau skirtingai nei vasarinių, žieminių miežių vidutinės pardavimo kainos Anykščių r. jau nuo 2019 m. buvo aukštesnės nei savikaina.

6 pav. Vidutinis žirnių derlingumas, t/ha

Vidutinis žirnių derlius iš 1 ha Anykščių r. šiek tiek didėjo, o Lietuvos respondentinių ūkių išliko panašus. Geriausias ir rajone, ir visuose šalies respondentiniuose ūkiuose gautas 2020 m.

6 lentelė. Žirnių vidutinė savikaina ir vidutinė pardavimo kaina Anykščių r. ir Lietuvoje, Eur/t

Anykščių r. vidutinė žirnių produkcijos savikaina kasmet mažėjo, o pardavimo kaina kasmet svyravo. Lyginant visos Lietuvos mastu, pardavimo kainos svyravimai buvo labai nežymus. Kadangi žirnių auginimo vidutiniai kaštai yra dideli ir visais lyginamais metais didesni nei pardavimo kaina, galima daryti išvadą, kad visais analizuojamais metais žirnių auginimas ūkininkams buvo nuostolingas.

Palyginus kelis augintus žemės ūkio augalus, matyti, kad Anykščių r. ūkininkai užaugina mažiau produkcijos iš 1 ha nei kitų Lietuvos rajonų ūkininkai. Taip yra dėl Anykščių r. vyraujančių nederlingų žemių. Nepaisant to, nedidinant produkcijos užauginimo savikainos, Anykščių r. ūkininkai kasmet produkcijos užaugina daugiau ir dažnu atveju parduoda už aukštesnes kainas, lyginant su praėjusiais metais.

Apibendrinti ūkininkų darbo našumą pasitelkiamas grynojo pelningumo rodiklis, kuris rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.

7 lentelė. Anykščių r. ir Lietuvos respondentinių ūkių grynojo pelningumo palyginimas, koef.

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad vidutinis bendras Anykščių r. grynojo pelningumo rodiklis 2020 m. geresnis nei visos Lietuvos vidutinis grynasis pelningumas. Didžiausias teigiamas pokytis matyti mišriame, vyraujant gyvulininkystei, žemės ūkio sektoriuje – lyginant su 2019 m. pakilo 0,34 punktais (t. y. 34 proc.). Taip pat matyti, kad visuose sektoriuose grynasis pelningumas 2020 m. padidėjo, lyginant su 2019 m., išskyrus mėsinę galvijininkystę, kuri nežymiai 0,01 punktu (t. y. 1 proc.) sumažėjo. Lyginant visų Lietuvos rajonų vidutinius grynojo pelningumo rodiklius, matyti, kad 2020 m. ūkininkams visuose sektoriuose buvo pelningesni nei 2019 metai.

Palyginti ekonominiai rodikliai

Grynojo pelningumo rodiklis skaičiuojamas apimant ir iš valstybės gaunamas dotacijas. Tai gali iškreipti tikrąjį ūkio pelningumo vaizdą dėl to tikram ūkio pelningumui apskaičiuoti pasitelkiamas grynojo pelningumo be dotacijų rodiklis, kuris rodo, ar be gaunamų dotacijų ūkis dirbo pelningai, ar visgi be dotacijų jis patyrė nuostolio.

8 lentelė. Grynojo pelningumo be dotacijų Anykščių r. ir Lietuvoje palyginimas, koef.

Pateiktuose duomenyse atsispindi, kokios svarbios yra ūkininkams mokamos dotacijos, kadangi be jų dauguma ūkių visuose žemės ūkio sektoriuose dirbtų nuostolingai. Nors matyti, kad daugumoje žemės ūkio sektorių einama teigiama linkme ir grynojo pelningumo be dotacijų rodikliai gerėja, bet tik pienininkystės sektoriaus vidutiniai grynojo pelningumo rodikliai Anykščių r. yra teigiami visais lyginamais metais. Taip pat matyti, kad ir Anykščių r., ir visos Lietuvos mastu 2020 m. buvo pelningi javų, rapsų ir ankštinių augalų augintojų sektoriams, kurie taip pat 2020 m. dirbo pelningai, neskaičiuojant dotacijų.

Parengta pagal 2020 m. LŽŪKT Anykščių r. biure atliktą ūkių analizę

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.