Anykščių r. respondentinių ūkių 2023 m. duomenų analizė

Daiva Žibienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių r. biuro finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2024-12-12

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Remiantis 2023 m. apskaitos duomenimis, į ES ŪADT Anykščių r. atrinkti 24 įvairaus dydžio ūkiai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumo duomenų šaltinis. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis tinklui teikia savanoriškai. ES reglamentai užtikrina jų konfidencialumą, todėl informacija, susijusi su konkretaus ūkio veikla, neskelbtina.

ŪADT duomenimis daugiausia naudojasi įvairios ES institucijos (pirmiausia Europos Komisija), kurios nagrinėja rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) valdymo, kaimo plėtros ir kitas problemas. ŪADT ūkiai atrenkami pagal tai, kiek jie atspindi konkrečių šalių ūkių visumą. Apie ją dažniausiai sprendžiama iš visuotinio žemės ūkio surašymo ar kitų tyrimų duomenų. Ūkių struktūros tyrimams naudojama vienoda ES metodika, pagrįsta dviem pagrindiniais rodikliais: ūkio ekonominiu dydžiu, apibūdinančiu jo gamybos potencialą, ir ūkio tipu, apibūdinančiu jo specializaciją. Su ŪADT susietą veiklą LŽŪKT darbuotojai pradėjo vykdyti dar 1996 m.

Respondentinių ūkių yra visuose Lietuvos rajonuose. Remiantis 2023 m. apskaitos duomenimis, Anykščių r. buvo atrinkti 24 įvairaus dydžio ūkiai, duomenis analizavo 3 konsultantės.

Augalininkystės apžvalga

Atliekant respondentinių ūkių analizę, lyginti 2021–2023 m. Anykščių r. ūkių duomenys su visos Lietuvos duomenimis, kurie pateikiami grafikuose ir lentelėse.

1 pav. Derlingumas, t/h

Rajone daugiausiai auginta vasarinių ir žieminių kviečių, vasarinių ir žieminių miežių, vasarinių ir žieminių kvietrugių, rugių, žieminių rapsų, grikių, avižų, žirnių.

Pagrindinis ūkininkų veiklos rezultatą lemiantis rodiklis yra derlingumas. Atlikus analizę, pastebėta, kad derlingiausi buvo 2022 metai. Žemdirbystės ūkyje labai svarbios oro sąlygos. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2022 m. buvo šiltesni nei įprastai. Vidutinė metinė oro temperatūra buvo 7,9 laipsnio, o tai yra 0,5 laipsnio daugiau už įprastas klimato sąlygas (1991–2020 m. vidurkis). Vidutinis metinis kritulių kiekis buvo artimas daugiametei normai, per metus iškrito vidutiniškai 674 mm kritulių (vidutinis daugiametis vidurkis Lietuvoje – 695 mm). Lyginant Anykščių r. augintų kultūrų derlingumą su Lietuvos vidurkiu, akivaizdžiai pastebimas mažesnis derlingumas dėl mažesnio žemės našumo.

Ūkininkams labai svarbi ir produkcijos supirkimo kaina, todėl analizuota, kaip ji keitėsi per pastaruosius trejus metus.

1 lentelė. Produkcijos supirkimo kaina

Analizuojant lentelės duomenis, pastebima, kad Anykščių r. superkamos produkcijos kaina visais metais artima Lietuvos vidurkiui ir aukščiausia 2022 metais.

2 pav. Augalininkystė produkcijos kaina, Eur/t

Pateiktoje diagramoje lyginamos 2021–2023 m. Anykščių r. supirkimo kainos ir matomas kainų šuolis2022 m. Remiantis Žemės ūkio duomenų centro informacija, 2022 m. supirkimo kainos kilo dėl ženkliai padidėjusio grūdų eksporto bei 3 proc. mažesnio nuimamo derliaus drėgnumo.

Gyvulininkystės apžvalga

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2021-12-31 Lietuvoje pieninių karvių laikytojų ūkių buvo 23 929, kurie laikė 226 049 karves, vienas ūkis vidutiniškai laikė 9,44. Tuo pačiu laikotarpiu Anykščių r. laikytojų ūkių – 431, karvių – 3 577, vidutiniškai laikė 8,3. 2023-12-31 Lietuvoje laikytojų ūkių – 18 875, karvių – 212 885, vidutiniškai laikė 11,27. Anykščių r. laikytojų ūkių – 307, karvių – 3 138, vidutiniškai laikė 10,22. Pagal pateiktą statistiką galime daryti išvadą, kad ir Lietuvoje, ir Anykščių r., maži ūkiai pasitraukia iš rinkos, o esantys ūkiai stambėja.

3 pav. Primilžis iš vienos karvės, t

Analizuojant respondentinių ūkių primilžį iš vienos karvės, kiekvienais metais pastebimas didėjimas. Tam įtakos turėjo naujos technologijos ir ūkių modernizavimas.

4 pav. Parduotos produkcijos kaina, Eur/t

Anykščių r. pieno supirkimo kaina mažesnė nei Lietuvos vidurkis, tam įtakos gali daryti mažesni priduodami pieno kiekiai. 2023 m. vidutiniškai 120 Eur sumažėjus pieno supirkimo kainoms, pastebėtas smulkių ūkių pasitraukimas iš rinkos ir Anykščių r., ir visos Lietuvos mastu.

Ekonominių rodiklių apžvalga

Ekonominiai rodikliai atspindi ūkio finansinę būklę bei veiklos efektyvumą. Nagrinėjami trys pagrindiniai rodikliai: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų ir skolos rodiklis.

2 lentelė. Ekonominiai rodikliai

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo euras uždirbo grynojo pelno. Analizuojant pelningumo rodiklius, pastebima, kad 2022 ir 2023 m. Anykščių r. pelningumo rodiklis didesnis nei Lietuvos vidurkis. Pastebima, kad 2023 m. pelningumo rodiklis mažėjo beveik per pusę dėl sumažėjusių supirkimo kainų.

Grynasis pelningumas be dotacijų rodo, kaip ūkis galėtų išgyventi vien iš parduodamos produkcijos. Anykščių r. ūkininkams 2022 ir 2023 m. buvo labai sunkūs. 2023 m. mažiau pardavus produkcijos (laukiant kainų pakilimo) ir negavus visų paskirtų dotacijų (dalis išmokėjimų persikėlė į 2024 m.) buvo ir nuostolingi.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Anykščių r. ūkiuose skolos rodiklis kiekvienais metais didėjo, 2023 m. 0,1 viršijo Lietuvos vidurkį, tai reiškia, kad ūkininkai daugiau skolinosi.

Apibendrinant ekonominius rodiklius, pastebima, kad 2023 m. ūkininkams buvo patys sunkiausi dėl mažesnių augalininkystės ir gyvulininkystės pardavimo pajamų, padidėjusių sąnaudų bei laiku neišmokėtų dotacijų.