Anykščių r. respondentinių ūkių 2021 m. duomenų analizė

Inga Lazickienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2022-11-09

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

ES Ūkių apskaitos duomenų tinklan pateko Anykščių r. respondentinių ūkių 2021 m. duomenys. Pateikiame apibendrintą analizę.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – nuo 1965 m. veikianti ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Tai ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ji teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją. Informacijos turinys griežtai apibrėžtas ir vienodas visoms ES valstybėms. Kiekviena ES valstybė narė privalo teikti informaciją į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Plečiantis ES, atitinkamai plečiamas ir ŪADT tinklas.

Lietuva duomenis į ŪADT pradėjo teikti nuo 1996 m. Už šios informacijos surinkimą ir sisteminimą Lietuvoje atsakingi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Žemės ūkio subjektų duomenų apskaitos skyrius ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Todėl kiekvienais metais respublikoje yra stebima žemės ūkio padėtis, kad galėtumėme įvertinti bendrą žemės ūkio situaciją.

Respondentiniai ūkiai yra įvairaus dydžio, skirtingas jų gyvulių skaičius, pasėlių plotas, todėl ir jų gamybiniai bei ekonominiai rodikliai skirtingi.

Anykščių r. pagal deklaruotą žemės plotą ūkius galima būtų suskirstyti į 8 kategorijas, kurias matome 1 paveiksle. Pastebime, kad Anykščių r. vyrauja vidutiniai ūkiai, kurie dirba nuo 100 iki 200 ha ir tai sudaro 30 % rajono ūkių. Kiti ūkiai, kurie dirba iki 75 ha, sudaro 16 %, o nuo 300 iki 500 ha – 15 %.

1 pav. Anykščių r. ūkių pasiskirstymas pagal deklaruotą žemės plotą, ha

Anykščių r. vyrauja augalininkystės ūkiai, kurie sudaro 58,1 % rajono respondentinių ūkių. Todėl vienas iš pagrindinių ekonominės analizės gamybinės veiklos rodiklių yra augalų derlingumas (kiek gauta produkcijos tonomis iš vieno hektaro).

Atliekant respondentinių ūkių analizę, palyginti 3 m. vidutiniai duomenys, kurie pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Derlingumas, t/ha

Anykščių r. daugiausiai ūkininkai sėja kviečių, kvietrugių, miežių ir rapsų. Dėl žalinimo reikalavimų auginami žirniai arba pupos, o dabar vis dažniau ir tarpiniai pasėliai. Atlikę 2019–2021 m. analizę, matome, kad palankiausi ūkininkams buvo 2020 m., t. y. tais metais derlingumas buvo didžiausias. Tai pasakytina beveik apie visus augalus. Galima daryti prielaidą, kad 2020 m. derlingumo didėjimą lėmė tinkamos javų auginimo technologijos ir palankios gamtinės sąlygos, o 2021 m. matome, kad visų augalų derlingumas sumažėjęs, nes pasėlius niokojo stichinė sausra, audros ir liūtys su kruša.

2 lentelė. Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Lygindami 2021 m. duomenis su 2020 ir 2019 m. duomenimis, matome laikomų pieninių karvių skaičiaus nedidelį vidurkio padidėjimą. Taip pat padidėjo ir primelžto pieno kiekis iš karvės. Tai rodo, kad yra gera gyvulių priežiūra, kokybiškai paruošti pašarai, geros laikymo sąlygos ir turima nuosava technika.

Ekonominių rodiklių apžvalga

Kiekvieno ūkio tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Veiksniai, didinantys ūkininko uždarbį, yra didėjančios produkcijos apimtys ir kylančios parduodamos produkcijos pardavimo kainos, o ūkininko uždarbį mažinantis pagrindinis veiksnys yra didėjančios sąnaudos tai produkcijai gauti. Esant sudėtingai situacijai, daug reikšmės turi nacionalinė parama ir ES tiesioginės išlaidos.

Todėl geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodikliai. Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, gyvulius, pirmus hektarus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).

3 lentelė. Ekonominiai rodikliai

3 lentelėje pateikiama, kaip kito grynasis pelningumas, grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis) ir skolos rodiklis 2019–2021 m. Anykščių rajone. Matome, kad 1 pardavimo euras 2019 m. uždirbo 29 ct grynojo pelno, 2020 m. – 44 ct, o 2021 m. – 41 ct.

Rodikliai tikrai labai geri, bet be tiesioginių išmokų rezultatai neatrodytų tokie geri. Jei nebūtų buvę tiesioginių išmokų, ūkininkai 2019 m. būtų nieko neuždirbę, 2020 m. būtų uždirbę tik 1 ct grynojo pelno, o 2021 m. – taip pat nebūtų nieko uždirbę. Iš šių rezultatų matyti, kad be tiesioginių išmokų Anykščių r. ūkininkai iš vykdomos veiklos nieko neuždirbtų.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Kaip matyti 3 lentelėje, Anykščių r. šis rodiklis nėra didelis ir 2021 m. siekė 0,32. Lyginant su praėjusiais metais, padidėjo tik 0,07 punkto, bet kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama daugiau finansinės rizikos. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.