Anykščių r. respondentinių ūkių 2019 metų duomenų analizė

Vilma Lebedė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių r. biuro buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2020-10-29

© LŽŪKT nuotr.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti, kuri veikia nuo 1965 m. Tai ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ji teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją žemės ūkyje. Respondentinių ūkių yra visuose Lietuvos rajonuose. Jie atrenkami taikant statistinės atrankos metodus. Remiantis 2019 m. apskaitos duomenimis, Anykščių r. buvo atrinkti 24 respondentiniai ūkiai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Atrinkti ūkiai buvo įvairaus dydžio: skirtingas auginamų gyvulių skaičius, pasėlių plotai, todėl ūkių gamybiniai ir ekonominiai rodikliai skirtingi. Atrinktuose ūkiuose 10 ūkininkų vertėsi tik augalininkyste (augino grūdinius augalus), 5 – pienininkyste, 5 buvo mišrūs, iš kurių trijuose vyravo gyvulininkystė, dviejuose – augalininkystė, 2 ūkininkai vertėsi mėsine gyvulininkyste, 2 ūkiai – bitininkyste.

Anykščių rajone vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai. 2019 m. pagal dirbamų hektarų dydį ūkiai pasiskirsto nuo 1,75 ha deklaruojamo ploto iki 769,62 ha deklaruojamo ploto (1 pav.).

1 pav. Anykščių r. ūkių pasiskirstymas pagal dirbamos žemės plotą 2019 m., proc.

Dalis Anykščių rajono žemių yra priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, kita dalis nuo 2018 m. patenka į pereinamojo laikotarpio vietoves.

Anykščių rajone 2019 m. ūkininkai augino kviečius, kvietrugius, miežius, grikius, rapsus, žirnius, pupas, avižas, kmynus, dobilus, garstyčias, linus.

Pagal laikomų gyvulių skaičių ūkiai pasiskirstė nuo 0,27 SG (sąlyginio gyvulio) iki 112,2 SG (2 pav.). Anykščių rajone 2019 m. ūkininkai laikė avis, pieninius galvijus, mėsinius galvijus, bites.

2 pav. Anykščių r. ūkių pasiskirstymas pagal laikomus sąlyginius gyvulius 2019 m., proc.

Atliekant respondentinių ūkių analizę, palyginti 3 metų vidutiniai duomenys. Jie pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Derlingumas, t/ha

Web-lentele1

Atlikus analizę, matome, kad palankiausi metai grūdų augintojams buvo 2017 m., t. y. tais metais buvo pasiektas didžiausias derlingumas. 2017 m. buvo išskirtinai drėgni, per tris vasaros mėnesius kritulių kiekis rytinėje šalies dalyje 1,5–1,9 kartus viršijo vidutinį daugiametį vasaros kritulių kiekį, ūkininkams buvo labai sunku nuimti derlių, tačiau derlingumas akivaizdžiai buvo didesnis nei įprastais metais. 2018 ir 2019 m. smogusi sausra derlingumą gerokai sumažino. Nors pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktą stichinės sausros žemėlapį Anykščių rajonas nepateko į stichinės sausros zoną, tačiau analizuojamų augalų derlingumas ir 2018 m., ir 2019 m. akivaizdžiai sumažėjo.

3 pav. Vidutinis javų derlingumas Anykščių r. ir Lietuvoje 2017–2019 m., t/ha

Pateiktame 3 pav. galima matyti, koks buvo vidutinis augintų augalų derlingumas Anykščių r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose. Augalų derlingumas rajone pastebimai mažesnis nei vidutinis Lietuvoje.

2 lentelė. Vidutinis melžiamų karvių skaičius ir produktyvumas

4 pav. Vidutinis karvių skaičius ir primilžis iš vienos karvės Anykščių r. ir Lietuvoje 2017–2019 m.

Išanalizavus ir palyginus gyvulių produktyvumo duomenis, matosi, kad ūkiuose nuo 2017 m. po truputį didėja vidutinis karvių skaičius. Tačiau primilžis iš karvės 2018 m. sumažėjo, ypač visos Lietuvos mastu, tam įtakos turėjo stichinė sausra. Nors 2019 m. taip pat buvo paskelbta stichinė sausra, primilžis iš karvės didėjo ir Lietuvos, ir rajono mastu. Anykščių r. 2019 m. vienam ūkiui teko vidutiniškai 24 pieninės karvės, o Lietuvos vidurkis buvo 29. Vidutinis primilžis viename Anykščių r. ūkyje, 2019 m. lyginant su 2018 m., padidėjo apie 1,62 tonos iš vienos karvės, o Lietuvoje – 1,71 tonos iš vienos karvės.

Ekonominiai respondentinių ūkių rodikliai

3 lentelė. Ekonominiai rodikliai ir jų palyginimas

Web-lentele3

Lietuvoje esant sudėtingai situacijai, didelę reikšmę turi LR parama ir ES tiesioginės išmokos. Anykščių r. ūkiuose 2019 m. jos sudarė vidutiniškai 52 proc. visų pardavimo pajamų. Tai yra apie 26 proc. daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Tokį dotacijų santykį su pardavimo pajamomis lemia išmokos už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Tačiau būtina paminėti, kad Anykščių rajono ūkininkai, nors ir gaudami didesnes išmokas, susijusias su pajamomis, bendrai pajamų gauna mažiau nei visos Lietuvos vidurkis.

5 pav. Vidutinis pardavimo pajamų ir dotacijų, susijusių su pajamomis, santykis Anykščių r. ir Lietuvoje 2017–2019 m.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienas pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Analizuodami pelningumo rodiklį, matome, kad 2019 m. Anykščių r. pelningai dirbo apie 91 proc. ūkių. Likusieji ūkiai dirbo nuostolingai. Grynojo pelningumo vidutinis rodiklis buvo 0,24. Šis rodiklis reikšmingai (0,09 punkto) sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos. Šio rodiklio teigiama reikšmė rodo, kad dauguma ūkių veikla buvo efektyvi ir pelninga. Vidutinis Lietuvos pelningumo rodiklis sudarė 0,31. Tai reiškia, kad Anykščių r. ūkininkai 2019 m. nuo sausros nukentėjo labiau, nei ūkininkai iš kitų Lietuvos regionų. Grynojo pelningumo rodiklis ūkininkų, planuojančių gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, (t. y. 2 proc.).

Grynojo pelningumo rodiklis be dotacijų rodo, kad ir Anykščių r., ir visos Lietuvos respondentiniai ūkiai be dotacijų dirbtų nuostolingai. Dotacijos, susijusios su pajamomis, padeda ūkiams išlikti rinkoje konkurencingais.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Anykščių r. 2019 m. vidutinis bendrasis įsiskolinimo rodiklis sudarė 0,25. Vadinasi finansinė rizika nedidelė, šis rodiklis padidėjo tik 0,03 punktu, palyginti su ankstesniais metais, vadinasi 2019 m. ūkiai skolinosi šiek tiek daugiau nei įprastai. Rekomenduotina rodiklio reikšmė neturėtų viršyti 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, taip pat įgyvendinti investicijų, didinančių ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

Parengta pagal 2019 m. biure atliktą Anykščių r. respondentinių ūkių analizę.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi