Anykščių r. respondentinių ūkių 2014 m. duomenų analizė

Agnė Jurkėnienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Anykščių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2015-12-29

Lietuva ir kitos ES šalys įsipareigojusios teikti respondentinių ūkių duomenis ūkių apskaitos duomenų tinklui (ŪADT). Respondentiniai ūkiai apima visus šalies rajonus, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Duomenys į ŪADT tinklą renkami iš atrinktų ūkių laikantis konfidencialumo ir savanoriškumo principų. Anykščių r., remiantis apskaitos duomenimis, parengtos 26 respondentinių ūkių 2014 m. duomenų analizės.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Daugelis iš analizuotų ūkių duomenis teikia jau ne vienus metus. Pirmą kartą duomenis į ŪADT teikė 4 rajono respondentiniai ūkiai. Analizuojant 5 m. laikotarpį (nuo 2010 m. iki 2014 m.), kaip matyti 1 lentelėje, duomenis į ŪADT teikusių ūkių skaičius mažai keitėsi.

Iš šiais metais pateiktų 26 respondentinių anketų paaiškėjo, kad 2014 m. 9 ūkiai augino tik augalininkystės produkciją, 14 ūkių – augalininkystės produkciją ir vertėsi gyvulininkyste, 1 ūkis užsiėmė paukštininkyste ir 2 specializavosi daržininkystės sektoriuje.

1 lentelė. Respondentinių ūkių anketų skaičius Anykščių r. 2010–2014 m.

Respondentiniai ūkiai pagal dirbamos žemės plotą buvo nuo 6,45 iki 392,10 hektaro. Anykščių r. analizuotų ūkių dirbamos žemės plotas buvo vidutiniškai 127,28 ha, lyginant su 2013 m. Lietuvos vidurkiu rajone, dirbamas žemės plotas buvo 2,6 karto didesnis.

Analizuojamu laikotarpiu (2014 m.) Anykščių r. populiariausi auginti augalai buvo kviečiai, miežiai, kvietrugiai ir avižos. Taip pat auginti rugiai, rapsai, grikiai, mišiniai, lauko daržovės.

1 pav. Vidutinis javų derlingumas Anykščių r. 2014 m. ir Lietuvoje 2013 m., t/ha

Pateiktame 1 pav. matyti, koks buvo vidutinis augintų augalų derlingumas Anykščių r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose. Augalų derlingumas rajone buvo kiek mažesnis nei vidutinis Lietuvoje. Manoma, kad tam turėjo įtakos mažesnio palankumo žemės, oro sąlygos.

2 pav. Vidutinis javų derlingumas Anykščių rajone 2012–2014 m., t/ha

2 pav. pavaizduota, kaip kito augintų augalų derlingumas 2012–2014 m. Anykščių rajone. Matyti, kad 2014 m. sąlygos buvo palankios miežių, grikių, grūdinių mišinių augintojams, 2014 m. miežių buvo prikulta 0,73 t/ha daugiau. Taip pat pastebima teigiama grūdinių mišinių ir grikių derlingumo tendencija (prikulta 1,04 t/ha ir 0,88 t/ha daugiau, atitinkamai lyginant su 2012 m.).

Galima teigti, kad 2012 m. buvo patys derlingiausi per 2012–2014 metus. Lyginant 2014 m. su 2012 m., derlingumas sumažėjo: kviečių – 0,96 t/ha, kvietrugių – net 1,48 t/ha, o rapsų – 1,08 t/ha.

2 lentelė. Gyvulių skaičius ir produktyvumas Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose 2012–2014 m.

Anykščių r. gyvulininkystės respondentiniuose ūkiuose, 2014 m. lyginant su 2013 m., vidutinis karvių skaičius vienam ūkiui padidėjo 1 melžiama karve, o lyginant 2014 m. su 2012 m., viena melžiama karve buvo mažiau. Anykščių r. vienam respondentiniam ūkiui teko vidutiniškai 27 pieninės karvės (Lietuvos vidurkis 2013 m. buvo 4,1). Vidutinis primilžis viename respondentiniame ūkyje – 5 t (Lietuvos vidurkis – 5,15 t). Daugiausia viename respondentiniame ūkyje buvo 81 melžiama karvė, o didžiausias primilžis iš vienos karvės – 9,12 t per metus.

Norint nustatyti ūkio gamybos apimtis pinigine išraiška, analizuojamas bendrosios produkcijos ekonominis rodiklis. Anykščių r. respondentinių ūkių 2014 m. bendroji produkcija, remiantis apskaitos duomenimis, buvo 368 021 Lt, kai 2013 m. ji buvo 2 kartus mažesnė (tai lėmė, kad 2013 m. buvo atrinkti smulkesni respondentiniai ūkiai), o lyginant su 2013 m. vidutine bendrąja produkcija Lietuvoje, rajone ji buvo 3,2 karto didesnė.

3 pav. Bendrosios produkcijos struktūra Anykščių r. respondentiniuose ūkiuose, proc.

Analizuojant bendrosios produkcijos struktūrą pastebima, kad didžiąją dalį užėmė augalininkystė (t. y. 58,99 proc.). Įtakos turėjo tai, kad visi gyvulininkystės ūkiai augino augalininkystės produkciją galvijų pašarams. Mažesnę dalį užėmė gyvulininkystė (t. y. 39,72 proc.), mažąją dalį – paslaugų pajamos (t. y. 1,24 proc.) ir pajamos iš perdirbimo (t. y. 0,06 proc.).

Anykščių r. 2014 m. 14 iš 26 respondentinių ūkių veikla buvo nuostolinga. Pelningai dirbo dalis vidutinio stambumo ūkių, kurie užsiėmė gyvulininkyste ir augalininkystės produkcijos auginimu, daržininkystės ūkis ir nedidelė dalis augalininkystės ūkių. Bendrojo pelningumo vidutinis rodiklis buvo –0,25. Neigiama šio rodiklio reikšmė reiškia, kad daugumos ūkių veikla buvo neefektyvi.

Vidutinis Anykščių r. respondentinių ūkių bendrasis įsiskolinimas buvo 0,26, lyginant su 2013 m. Lietuvos vidurkiu (t. y. 0,15), jis 0,7 karto didesnis. Tai rodo, kad rajono respondentinių ūkių finansinė rizika gana didelė.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkio veikloje naudojamas turtas. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo naudojamas turtas ūkiui sukuria didesnę pridėtinę vertę. Anykščių r. respondentinių ūkių veiklos duomenimis, vidutinis turto apyvartumo rodiklis – 0,22, kai Lietuvos vidurkis – 0,31.

Anykščių r. respondentinių ūkių vidutinės subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kad 40,81 proc. visų pajamų sudarė tiesioginės išmokos, tai yra 1,8 karto daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Tam įtakos turėjo tai, kad Anykščių r. žemės priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, dalis ūkių užsiimė ekologine žemės ūkio veikla ir dėl atrinktų stambių respondentinių ūkių.

Detalesni duomenys skelbiami kasmetiniame Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai ŪADT tyrimo duomenys“. Jame duomenys apie šalies respondentinius ūkius pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus.

Parengta pagal 2014 metų Anykščių r. respondentinių ūkių analizės duomenis.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi