Alytaus rajono respondentinių ūkių 2014 m. analizė

Palma Abramavičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Alytaus r. konsultavimo biuro ūkio apskaitos konsultantė

2015-11-19

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat sekama žemės ūkio situacija. Tuo tikslu kasmet vykdoma savanoriška ūkininkų apklausa veiklos ekonominei ir finansinei būklei nustatyti. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas yra pagrindinė institucija, atsakinga už ŪADT veiklą ir ryšių palaikymą su Europos Komisija. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Apibendrinti 27 rajono ūkių duomenys

Alytaus r. biuro apskaitos konsultantės 2014 m. pateikė 27 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2014 metais. Atlikus jų analizę, galima teigti, jog rajone vyravo smulkūs ir vidutinio stambumo ūkiai: 4 augalininkystės ir 23 mišrūs. Duomenys surinkti iš ūkininkų, tvarkančių buhalterinę apskaitą dvejybine sistema, užtikrinant šių duomenų konfidencialumą.

Žemiau pateiktoje lentelėje matome, kaip kito augintų žemės ūkio augalų derlingumas.

Lentelė. Augintų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas 2009–2014 metais

Apžvelgę lentelės duomenis, matome, kad beveik visų žemės ūkio augalų, išskyrus cukrinius runkelius, derlingumas 2014 m. padidėjo. Tam įtakos turėjo palankios meteorologinės oro sąlygos ir tinkama augalų priežiūra.

Iš 27 respondentinių ūkių 20 ūkininkų laiko melžiamas karves, vidutinis karvių skaičius rajono ūkiuose – 46 vnt., vidutinis primilžis iš vienos karvės – 6000 kg per metus. Lyginant su 2013 m., vidutinis pieno primilžis iš vienos karvės padidėjo 698 kilogramais. Respondentiniuose ūkiuose pieno savikaina (iš kintamųjų išlaidų) buvo 1,02 Lt/kg, 2013 m. – 0,31 Lt/kg.

Alytaus r. 2014 m. respondentinio ūkio bendroji produkcija sudarė vidutiniškai 366,39 tūkst. Lt: augalininkystės – 425,21 tūkst. Lt, gyvulininkystės – 304,43 tūkst. Lt, iš paslaugų pardavimo – 33,70 tūkst. Lt. Palyginti su 2013 m., bendroji produkcija iš augalininkystės padidėjo 96,79 tūkst. Lt, iš gyvulininkystės truputėlį sumažėjo – 1,32 tūkst. Lt, iš paslaugų pardavimo padidėjo net 33,19 tūkst. Lt. Kaip kito bendrosios produkcijos struktūra Alytaus rajone 2012–2014 m., matome 1 paveiksle.

1 pav. Bendrosios produkcijos struktūros kitimas Alytaus rajone 2012–2014 metais

Bendras gamybinis pelnas (BGP) rajone vienam respondentui sudarė vidutiniškai 214,41 tūkst. Lt. Lyginant su 2013 m., BGP sumažėjo 124,99 tūkst. Lt. Lietuvos ūkininkų BGP 2013 m. sudarė 65,88 tūkst. litų.

Respondentų analizės metu buvo skaičiuoti ūkio veiklos efektyvumo rodikliai. Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto litas sukuria pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. Turto apyvartumo rodiklis rajone vidutiniškai – 0,30. Lyginant su 2013 m., šis rodiklis nesikeitė.

Bendras įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra nuo 0,4–0,6. Alytaus r. respondentiniuose ūkiuose 2014 m. šis koeficientas buvo 0,11. Palyginus su praėjusiais metais, rodiklis rajono ūkiuose sumažėjo 0,04.

Bendras mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonė patrauklesnė kreditoriams. Jei reikšmė mažesnė už 1, tai rodo, kad ūkis negali atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. Mūsų rajono apklausoje dalyvavusių ūkių šis rodiklis – 48,87. Lyginant su 2013 m., šis rodiklis buvo tik 11,47.

Taip pat buvo skaičiuojamas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis. Mūsų rajono ūkiuose šis rodiklis – 88,77, 2013 m. buvo 84,88 – labai arti Lietuvos vidurkio, t. y. 84,68.

Grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo vienas pardavimo pajamų litas. Lyginant su praėjusiais metais, šis rodiklis žymiai pagerėjo. 2013 m. buvo – 0,01, o 2014 m. – 0,22, o Lietuvoje 2013 m. buvo vidutiniškai 0,06.

Apskaičiavę subsidijų dalį pajamose, matome, kad ūkių pajamos labai priklauso nuo jų palaikymo subsidijų. Dalyvavusių apklausoje Alytaus r. ūkininkų šis rodiklis 2014 m. yra 28,51. Šiais metais rajono ūkininkų pajamos iš subsidijų sudarė mažiau kaip trečdalį visų pajamų, o 2013 m. – daugiau kaip ketvirtadalį visų pajamų. Todėl galima teigti, kad be valstybės paramos ūkiams verstis būtų kur kas sunkiau.

Alytaus r. respondentinių ūkių analizės rezultatus ūkininkai gali palyginti su šalies rodikliais, kurie pateikiami leidinyje „Ūkio veiklos rezultatai“, kurį kasmet išleidžia Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.