Spalio 30 d., trečiadienis | 24
Alytaus rajono respondentinių ūkių 2013 m. analizė
Ramutė Morkeliūnienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Alytaus r. biuro ekonomikos konsultantė
2014-10-02
Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat sekama situacija žemės ūkyje. Tuo tikslu kasmet vykdoma savanoriška ūkininkų apklausa veiklos ekonominei ir finansinei būklei nustatyti. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas yra pagrindinė institucija, atsakinga už ŪADT veiklą ir ryšių palaikymą su Europos Komisija. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.
Analizuoti respondentinių ūkių duomenys
Alytaus rajono biuro apskaitos konsultantės teikė duomenis apie 26 respondentų gamybinę ir finansinę veiklą 2013 metais. Analizė rodo, jog rajone vyrauja smulkūs ir vidutinio stambumo ūkiai: 5 augalininkystės ir 21 mišrus. Duomenys surinkti iš ūkininkų, tvarkančių buhalterinę apskaitą dvejybine sistema, užtikrinant šių duomenų konfidencialumą. Apklausoje dalyvavusių ūkių bendrasis žemės plotas svyravo nuo 27 iki 1140 ha ir sudarė 173 ha vidutinį rajono ūkio dydį, tuo tarpu Lietuvos vidutinio ūkio dydis (2012 m.) – 44 hektarai.
Žemiau pateiktoje lentelėje matome, kaip kito augintų žemės ūkio augalų derlingumas.
Augintų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas 2008–2013 m.
Apžvelgę lentelės duomenis, matome, kad 2013 m. derlingumas mažai keitėsi.
Vidutinis karvių skaičius rajono respondentiniuose ūkiuose – 45 vnt., vidutinis primilžis iš vienos karvės – 5302 kg per metus. 2013 m. lyginant su 2012 m., vidutinis pieno primilžis iš vienos karvės nesikeitė.
Analizuojant Alytaus rajono respondentinių ūkių duomenis paaiškėjo, kad pieno savikaina (iš kintamųjų išlaidų) buvo 0,31 Lt/kg, tuo tarpu vidutinė pieno gamybos savikaina (iš kintamųjų išlaidų) Lietuvoje 2012 m. – 0,35 Lt/kg.
Alytaus rajone 2013 m. respondentinio ūkio bendroji produkcija sudarė vidutiniškai 634742 Lt. Ją sudarė augalininkystės (51,74 proc.), gyvulininkystės (48,17 proc.) ir kita produkcija (0,08 proc.).
Bendras gamybinis pelnas (BGP) rajone vienam respondentui sudarė vidutiniškai 339395 Lt (mažiausias – 5 141 Lt; didžiausias – 3045837 Lt). Lietuvos ūkininkų BGP 2012 m. sudarė 72148 Lt.
Analizės metu buvo skaičiuoti ūkio veiklos efektyvumo rodikliai. Kadangi apklausai atrinkti labai skirtingi ūkiai, šie rodikliai – tik vietinė informacija.
Veiklos efektyvumo rodikliai
Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis. 2013 m. mūsų rajono ūkiuose šis rodiklis – 84,88, tuo tarpu 2012 m. buvo 85,90 – labai arti Lietuvos vidurkio.
Bendras įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra 0,4–0,6. Alytaus rajono respondentiniuose ūkiuose 2013 m. šis koeficientas buvo 0,15. Palyginus su praėjusiais metais, rodiklis rajono ūkiuose padidėjo 0,01.
Bendras mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonė patrauklesnė kreditoriams. Jei reikšmė mažesnė už 1, – ūkis negali atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. 2013 m. mūsų rajono apklausoje dalyvavusių ūkių šis rodiklis – 11,47. Tuo tarpu vidutinis Lietuvos ūkių bendras mokumo koeficientas 2012 m. buvo 4,61.
Grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo vienas pardavimo pajamų litas. Kadangi devyni iš 26 dalyvavusių apklausoje respondentų 2013 m. patyrė nuostolių – bendras pelningumo rodiklis buvo neigiamas, t. y. –0,01, tuo tarpu Lietuvos vidurkis – +12 ct.
Turto apyvartumas rodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. 2013 m. turto apyvartumo rodiklis rajone buvo vidutiniškai 0,30, lyginant su 2012 m., sumažėjo 0,01 procento.
Apskaičiavę subsidijų dalį pajamose, matome, kad ūkių pajamos labai priklauso nuo jų palaikymo subsidijų. Alytaus rajono ūkininkų pajamos iš subsidijų sudaro daugiau kaip ketvirtadalį visų pajamų. Todėl galima daryti išvadą, kad be valstybės paramos žemės ūkiui verstis būtų kur kas sunkiau.
