Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Alytaus r. ūkių 2023 m. veiklos apžvalga
Rasuolė Bučienė
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Alytaus r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2024-10-23
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Alytaus r. biuras pagal apskaitą į ŪADT pateikė 28 respondentų ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą per 2023 metus.
Įgyvendinat bendrąją žemės ūkio politiką, Europos Sąjungos šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės stebėjimas. Jį padeda atlikti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT).
Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į šį tinklą, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami metiniame leidinyje „Žemės ūkio respondentinių įmonių duomenys“, skirtame ūkininkams, žemės ūkio valdymo srities darbuotojams, mokslo ir mokymo įstaigų, bendrovių specialistams, politikams ir visiems, kas domisi žemės ūkio įmonių veikla.
Alytaus r. biuras pagal apskaitą pateikė 28 respondentų ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą per 2023 metus.
Trumpa augalų derlingumo apžvalga
Žemės ūkis yra viena iš svarbiausių Lietuvos pramonės šakų, generuojanti beveik 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir atliekanti svarbią misiją – užtikrina gyventojų aprūpinimą maistu. Per pastaruosius 8 metus Lietuvos žemės ūkiui teko susidurti su naujais iššūkiais: vartotojų keliamais lūkesčiais, žaliojo kurso reikalavimais, augančia konkurencija, karo Ukrainoje pasekmėmis. Prisitaikyti prie rinkos pokyčių, pereiti prie tvaresnės ir efektyvesnės gamybos šalies ūkininkams padėjo naujos technologijos bei inovacijos.
Alytaus rajono ūkininkai 2023 m. daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių, rapsų, žirnių. Palyginus 2022 su 2023 m., produkcijos derlingumas nežymiai didėjo: žieminių kviečių – 12 proc., žieminių rapsų – 3 proc., žirnių – 5 proc., žieminių miežių derlingumas mažėjo keletu procentų.
Potencialų augalų derlingumo mažėjimą ar nežymų didėjimą lėmė nepalankios klimato sąlygos. Atlikus pagrindinių augalų analizę, gauti vidutiniai Alytaus r. respondentų derlingumo duomenys, kurie lentelėse palyginti su Lietuvos vidutiniais vidurkiais 2021–2023 m.
1 pav. Vidutinis žieminių kviečių derlingumas, t/ha
2 pav. Vidutinis žieminių miežių derlingumas, t/ha
3 pav. Vidutinis žieminių rapsų derlingumas, t/ha
4 pav. Vidutinis žirnių derlingumas, t/ha
Mažesnį derlingumą iš ha (vasarinių ir žieminių kviečių, vasarinių miežių) 2021 m., lyginant su 2022 m., galėjo lemti karšta 2022 m. vasara. Taip pat 2023 m. derlių galėjo lemti kai kurių ūkininkų pasirinkimas naudoti nesertifikuotą sėklą, prisidėjo ir nepalankios klimato sąlygos – sausra ar per didelis kritulių kiekis. Neįprastos oro sąlygos galėjo turėti didelės įtakos grūdų augimui ir derliaus kokybei.
Gyvulininkystės apžvalga
Melžiamų karvių produktyvumas Alytaus r. 2023 m. truputį mažėjo, lyginant su 2022 m., tai sudarė 8 %, 2022 m. palyginus su 2021 – 3 %.
Pieno supirkimo kainos bendroje tendencijoje nuo 2022 iki 2023 m. krito. Palyginus 2022 ir 2023 m., Alytaus r. pieno supirkimo kaina taip pat krito.
5 pav. Vidutinis primilžis iš vienos karvės, t
6 pav. Vidutinė pieno kaina, Eur/t
Veiklos efektyvumo rodikliai
Kiekvieno respondento tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų, skolos bei nuosavo kapitalo ir skolos rodikliai.
Grynasis pelningumas.Dauguma Alytaus r. respondentų ūkių analizuojamu 2021–2023 m. laikotarpiu veiklą vykdė nuostolingai, panašiai, kaip matome, ir visoje Lietuvoje. Alytaus r. respondentų grynasis pelningumas, palyginus 2021–2023 m., mažėjo 5 ir daugiau procentų. Grynojo pelningumo mažėjimą lėmė 2022 m. pabrangusi nebaigta gamyba (sėklos, trąšos, augalų apsaugos produktai), kritusios grūdų supirkimo kainos, karas Ukrainoje. 2021–2023 m. ūkių veiklos nuostolių nepadengė ir išmokos. Jei ūkininkas planuoja gauti finansinę ES paramą, šis rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 proc.
7 pav. Grynojo pelningumo palyginimas, koef.
Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis.Jis rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Iš diagramos matyti, kad 2021–2023 m. Lietuvos mastu reikšmė yra neigiama.
8 pav. Grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, palyginimas
Skolos rodiklis. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.
Analizuodami Alytaus r. respondentų skolos rodiklį, matome 2023 m. mūsų rajono respondentų skolos rodiklis 10 proc. mažesnis, palyginus su 2022 m. Skolos rodiklis mažesnis ir Lietuvos mastu.
9 pav. Skolos rodiklio palyginimas
Skolos ir nuosavo kapitalo santykis.Šis rodiklis rodo, kokia skolų suma tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Nustatoma, ar ūkis turės pakankamai nuosavo kapitalo skoloms grąžinti. Kaip matome, Alytaus r. respondentų, kaip ir Lietuvos ūkininkų, šis rodiklis turi tendenciją mažėti. 2023 m. palyginus su 2022, sumažėjo keliais procentiniais vienetais. Ši tendencija rodo, kad ūkiai naudoja mažiau skolintų lėšų.
10 pav. Skolos ir nuosavo kapitalo santykio palyginimas
