Alytaus r. ūkių 2021 m. veiklos apžvalga

Rasuolė Bučienė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Alytaus r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2022-12-07

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

LŽŪKT Alytaus r. biuras į ES Ūkio apskaitos duomenų tinklą pateikė 25 respondentų ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą per 2021 metus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinat bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Tai padeda daryti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) - ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996-ųjų skelbiami metiniame leidinyje „Žemės ūkio respondentinių įmonių duomenys“, skirtame ūkininkams, žemės ūkio valdymo srities darbuotojams, mokslo ir mokymo įstaigų, bendrovių specialistams, politikams ir visiems, kas domisi žemės ūkio įmonių veikla. Alytaus r. biuras pagal apskaitą pateikė 25 respondentų ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą per 2021 metus.

Augalų derlingumo apžvalga

Alytaus rajono ūkininkai 2021 m. daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių, rapsų, žirnių. Palyginus 2020 su 2021 m., derlingumas mažėjo: žieminių kviečių 24 proc., žieminių miežių 22 proc., žieminių rapsų 17,59 proc., žirnių – 8,10 proc. Potencialų augalų derlingumo mažėjimą, lėmė nepalankios klimato sąlygos.

Atlikus pagrindinių augalų analizę, gauti vidutiniai Alytaus r. respondentų derlingumo duomenys, kurie lentelėse palyginti su Lietuvos respondentinių ūkių vidutiniais vidurkiais 2019–2021 m.

1 pav. Kviečių derlingumo palyginimas, t/ha

2 pav. Žieminių miežių derlingumo palyginimas, t/ha

3 pav. Žieminių rapsų derlingomo palyginimas, t/ha

4 pav. Žirnių derlingumo palyginimas, t/ha

Gyvulininkystės apžvalga

Melžiamų karvių produktyvumas Alytaus r. 2021 m. sumažėjo, lyginant su 2020 m., tai sudarė 8,76 %, 2021 m. palyginus su 2019 m., – 3,78 %. Pieno supirkimo kainos bendroje tendencijoje nuo 2019 iki 2021 m. kilo. Palyginus 2020 ir 2021 m., Alytaus r. pieno supirkimo kaina taip pat kilo.

5 pav. Primilžis iš vienos karvės, t

6 pav. Pieno kaina, Eur/t

Veiklos efektyvumo rodikliai

Kiekvieno respondento tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Geriausia ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų ir skolos bei nuosavo kapitalo ir skolos rodikliai.

Grynasis pelningumas.Dauguma Alytaus r. respondentų ūkių analizuojamu 2019–2021 m. laikotarpiu vykdė veiklą pelningai ir stabiliai, kaip matome, pasiekėme Lietuvos vidurkį. Alytaus r. respondentų grynasis pelningumas, palyginus 2019–2021 m., išaugo 22,58 proc. Grynojo pelningumo didėjimui įtakos turėjo grynojo pelno didėjimas, kurį lėmė padidėjusios pardavimo pajamos. Šis rodiklis, jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 procentai.

7 pav. Grynasis pelningumas, koef.

Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis). Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiekgrynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Iš diagramos matyti, kad Lietuvos mastu 2019 m. laikotarpiu reikšmė yra neigiama, tačiau 20202021 m. – teigiama. Tai reiškia, kad 2019 m. ūkiai be tiesioginių išmokų būtų patyrę nuostolių. Alytaus r. ūkiai 2019 m. buvo priklausomi nuo tiesioginių išmokų, bet 2020–2021 m. veikla buvo pelninga ir be išmokų.

8 pav. Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), koef.

Skolos rodiklis.Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai jo veiklai.

Analizuodami Alytaus r. respondentų skolos rodiklį, matome 2021 m. mūsų rajono respondentų skolos rodiklis mažesnis, palyginus su 2019 m., – 4,76 proc. Skolos rodiklis mažesnis ir Lietuvos mastu.

9 pav. Skolos rodiklis

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis.Šis rodiklis rodo, kokia skolų suma tenka 1 nuosavo kapitalo eurui. Nustatoma, ar ūkis turės pakankamai nuosavo kapitalo skoloms grąžinti. Kaip matome, Alytaus r. respondentų, kaip ir Lietuvos ūkininkų, šis rodiklis turi tendenciją mažėti. 2019 m. palyginus su 2021, sumažėjo 2,08 proc. Ši tendencija rodo, kad ūkiai naudoja mažiau skolintų lėšų.

10 pav. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis