© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Remiantis apskaitos duomenimis, LŽŪKT Alytaus r. biuras pateikė 27 respondentų ūkių anketas apie jų gamybinę ir finansinę veiklą per 2022 metus.
Įgyvendinat bendrąją žemės ūkio politiką, Europos Sąjungos šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis, ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės situacija. Stebėjimą padeda atlikti Ūkių apskaitos duomenų tinklas. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996-ųjų skelbiami metiniame leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai“, skirtame ūkininkams, žemės ūkio valdymo srities darbuotojams, mokslo ir mokymo įstaigų, bendrovių specialistams, politikams ir visiems, kas domisi žemės ūkio įmonių veikla.
Trumpa augalų derlingumo apžvalga
Alytaus r. ūkininkai 2022 m. daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių, rapsų, žirnių. Palyginus 2022 su 2021 m., kai kurios produkcijos derlingumas mažėjo: žieminių kviečių – 22 proc., žieminių rapsų – 15,20 proc., bet žieminių miežių derlingumas didėjo 20 proc., žirnių – 14 proc. Potencialų augalų derlingumo mažėjimą lėmė nepalankios klimato sąlygos.
Atlikus pagrindinių augalų analizę, gauti vidutiniai Alytaus r. respondentų derlingumo duomenys, kurie paveiksluose palyginti su Lietuvos respondentinių ūkių vidutiniais vidurkiais 2020–2022 m.
Gyvulininkystės apžvalga
Melžiamų karvių produktyvumas Alytaus r. 2022 m. didėjo, lyginant su 2021 m., tai sudarė 9,20 %, 2022 m. palyginus su 2021 m., – 3 %.
Pieno supirkimo kainos nuo 2020 iki 2022 m. kilo. Palyginus 2022 ir 2021 m., Alytaus r. pieno supirkimo kaina taip pat kilo.
Veiklos efektyvumo rodikliai
Kiekvieno respondento tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų ir skolos bei nuosavo kapitalo ir skolos rodikliai.
Grynasis pelningumas. Dauguma Alytaus r. respondentų ūkių analizuojamu 2010–2022 m. laikotarpiu vykdė veiklą pelningai ir stabiliai, kaip matome, pasiekėme Lietuvos vidurkį. Alytaus r. respondentų grynasis pelningumas, palyginus 2020–2022 m., išaugo 5,41 proc. Grynojo pelningumo didėjimui įtakos turėjo grynojo pelno didėjimas, kurį lėmė padidėjusios pardavimo pajamos. Šis rodiklis, jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 proc.
Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis rodo, kiekgrynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Iš diagramos matyti, kad 2020–2022 m. Lietuvos mastu reikšmė yra teigiama. 2020–2022 m. ūkių veikla buvo pelninga ir be išmokų.
Skolos rodiklis. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiais ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai. Analizuodami Alytaus r. respondentų skolos rodiklį, matome, kad 2022 m. mūsų rajono respondentų skolos rodiklis mažesnis 10 proc., palyginti su 2021 m. Skolos rodiklis mažesnis ir Lietuvos mastu.
Skolos ir nuosavo kapitalo santykis. Šis rodiklis rodo, kokia skolų suma tenka 1 nuosavo kapitalo eurui. Nustatoma, ar ūkis turės pakankamai nuosavo kapitalo skoloms grąžinti. Kaip matome, Alytaus r. respondentų, kaip ir Lietuvos, šis rodiklis turi tendenciją mažėti. 2021 m. palyginus su 2022, sumažėjo 5,2 proc. Ši tendencija rodo, kad ūkiai naudoja mažiau skolintų lėšų.