Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Akmenės rajono respondentinių ūkių 2014 metų duomenų analizė
2015-12-09
ŪADT analizių rezultatai labai svarbūs, norint suprasti ūkių pajamų struktūrą ir politikos poveikį įvairiam ūkių verslui. Šios analizės naudingos suinteresuotosioms šalims, norinčioms palyginti savo ir kitų padėtį rinkoje.
Duomenys analizuojami ūkius sugrupavus pagal ūkininkavimo tipą, ekonominį dydį, žemės naudmenų plotą, gyvulius, apskritis ir kt. Jie teikiami savanoriškai, užtikrinant konfidencialumą. Į Lietuvos ŪADT patenka ūkiai iš visų rajonų.
Apibendrinti rajono respondentų duomenys
Akmenės r. biuro konsultantės, naudodamos 2014 m. apskaitos duomenimis, į ŪADT pateikė 27 ūkių duomenis, kuriems suteikti respondentų kodai. Atlikus 2014 m. analizę, matosi, kad rajono respondentinių ūkių vidutinis valdomas žemės plotas – 247,95 ha, (2013 m. – 226,91 ha), o Lietuvoje vidutinis respondentinių ūkių žemės plotas – 49,34 hektaro. Tam įtakos turėjo į analizę pakliuvę 2 stambūs ūkiai, kurių vieno bendras žemės plotas –1262,27 ha, o kito – 1100,19 hektaro. Respondentai daugiausia augino javus ir rapsus. Buvo ūkių, kurie augino bulves, daržoves, šaltalankius.
1 lentelė. Augalų derlingumas Akmenės rajono respondentiniuose ūkiuose, t/ha
Kaip matome iš 1 lentelės, 2014 m. derlingumas padidėjo, išskyrus kvietrugių. Tam įtakos turėjo 2014 m. palankios augimo sąlygos.
2 lentelė. Gyvulių skaičius ir produktyvumas
Išanalizavus ir palyginus karvių skaičių bei jų produktyvumą, matome, kad vienam respondentui tenka 29 pieninės karvės, iš karvės primelžta 4,59 t pieno. Daugiausia viename ūkyje laikytos 85 karvės, didžiausias primilžis iš karvės – 7,1 tona.
1 pav. Pagal respondentinių ūkių duomenis apskaičiuoti ūkių veiklos efektyvumo rodikliai.
Apskaičiavus gamybinės komercinės veiklos pelną paaiškėjo, kad iš 27 respondentų 10 ūkių 2014 m. buvo nuostolingi. Tai lėmė ir rajono gamybinės komercinės veiklos rezultatą –9690 Lt nuostolis.
3 lentelė. Ūkių veiklos efektyvumo rodikliai
Nors kapitalo pakankamumo rodiklis mažesnis už 2013 m. Lietuvos vidurkį, tačiau pusės respondentų koeficientas viršija Lietuvos vidurkį.
Bendrojo įsiskolinimo koeficientas. Kuo jo reikšmė didesnė, tuo didesnė ir finansinė rizika. Vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių 2013 m. – 0, o Akmenės r. respondentinių ūkių 2014 m. – 0,24. Galime daryti išvadą, kad skolinto kapitalo ūkiai turi nemažai.
Bendrojo mokumo koeficientas. Jis rajone didesnis už respublikos vidutinį. Tai rodo, kad ūkininkai yra sukaupę tiek apyvartinių lėšų, jog nepajėgia visų panaudoti, tačiau grynasis pelningumas yra žemesnis už Lietuvos 2013 m. vidurkį. Tai rodo, kad ūkininkai nemoka kontroliuoti ūkio išlaidų, yra problemų ūkio kainodaroje.
Turto apyvartumo koeficientas. Rajone šis koeficientas – 0,33. Tai reiškia, kad 1 litas uždirbo 0,33 Lt. Tai rodo, kad respondentai viršijo vidutinį Lietuvos vidurkį, kuris buvo 0,31.
Subsidijų dalis pajamose. Subsidijų dalis pajamose rodo, kokią visų ūkio gautų pajamų dalį sudaro gautos įvairios subsidijos.
Iš 3 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad rajono ūkininkai labiau priklausomi nuo paramos – subsidijų gauna daugiau negu Lietuvos vidurkis.
Akmenės r. ūkiai stambėja, diegia naujas technologijas, domisi naujovėmis, dalyvauja Europos Sąjungos projektuose. Ūkininkų dalyvavimas ŪADT padeda ES derybininkams tinkamai pasiruošti atstovauti ir ginti ūkininkų bendruomenės interesus.
