Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Akmenės r. respondentinių ūkių 2023 m. veiklos duomenų apžvalga
Rima Antanauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2024-11-08
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
ES valstybių respondentų ūkių duomenų sistema – tai Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT), naudojamas bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Pagal 2023 m. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis į ES ŪADT pateko 27 Akmenės r. respondentų ūkiai.
Gauti duomenys pirmiausia yra pagrindas Europos Komisijai rengti ataskaitas apie žemės ūkio ir žemės ūkio rinkų padėtį bei ūkių pajamas bendrijoje. Ataskaitos kasmet pateikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai, ypač dėl kasmetinio žemės ūkio produktų kainų nustatymo.
Lietuva taip pat dalyvauja ūkių tyrimuose. Pagal statistinės atrankos metodus iš visos Lietuvos ūkiai atrenkami vadovaujantis dviem pagrindiniais kriterijais: pagal ūkio ekonominį dydį ir priklausomai nuo vykdytos veiklos – ūkininkavimo tipą. Renkant duomenis, laikomasi savanoriškumo ir konfidencialumo principų.
Atrinktų analizei ūkių duomenis surenka VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir juos atitinkamai apdorojusi pateikia VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro darbuotojams, kurie juos susistemina ir pateikia Europos Komisijai.
Renkami, analizuojami ir sisteminami ūkių fiziniai ir struktūriniai duomenys: vietovė, pasėlių plotai, gyvulių skaičius, darbo jėga ir kt., bei ekonominiai: produkcijos vertė, pagrindinis kapitalas, pirkimas ir pardavimas, savikaina, įsipareigojimai, subsidijos.
Pagal 2023 m. ūkio buhalterinės apskaitos duomenis į ES ŪADT pateko 27 Akmenės r. respondentųūkiai. Iš jų 20 ūkių, užsiimančių augalininkyste; 5 ūkiai, užsiimantys pienine gyvulininkyste; 1 ūkis, užsiimantis mėsine galvijininkyste; 1 ūkis, užsiimantis bitininkyste. Daugelis ūkių – tęstiniai, t. y. jų duomenys į šį tinklą teikiami jau ne vienerius metus, todėl galima analizuoti ir palyginti, kaip keičiasi vykdoma veikla bei jos rodikliai.
Remiantis apskaitos duomenimis, analizuoti finansiniai šių ūkių rodikliai ir lyginti Akmenės r. ūkių rodiklių vidurkiai su visos Lietuvos ūkių rodiklių vidurkiais.
Kasmet daugiausia atrenkama tradicinių augalininkystės ūkių. Vienas iš svarbiausių augalininkystės veiklos rodiklių – augalų derlingumas.
1 lentelė. Akmenės r. 2021–2023 m. pagrindinių augalų derlingumai, t/ha
Analizuojant rajono ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumą, matyti, kad 2023 m. rajono augalų augintojams nebuvo blogi. Rajone veikiančių ūkių žemės ūkio augalų derlingumas buvo didesnis už Lietuvos vidurkį.
Veiklos efektyvumo rodikliai
Kiekvieno respondento tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų, skolos, nuosavo kapitalo ir skolos rodikliai.
Paanalizuokime Akmenės r. respondentų ūkių grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų rodiklius.
Grynasis pelningumas. Šis rodiklis, jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 proc.
Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis. Rodiklis rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos)
2 lentelė. Grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas be dotacijų per 2021–2023 m.
Lietuvoje vidutiniškai ūkių 1 pardavimo euras uždirbo: 2021 m. 33 ct, 2022 m.– 37 ct., o 2023 m. – 18 ct grynojo pelno, 2021–2022 m. Akmenės r. ūkiai buvo mažiau pelningi, o 2023 m. vienas išleistas euras atnešė 0,03 ct nuostolį. Vaizdas gerokai liūdnesnis, jei iš pajamų atimtume gautas dotacijas. 2 lentelėje tai ir matome. Jei 2021 ir 2022 m. Akmenės r. respondentų ūkių rodikliai buvo didesni nei Lietuvos vidurkis, 2023 m. padėtis gerokai pablogėjo, rodiklis krito iki minus 0,38. Tam įtakos turėjo labai išaugusios trąšų, chemikalų, kuro kainos.
1 pav. Skolos rodiklis, koef.
Skolos rodiklis rodo bendrą įsiskolinimo lygį, kiek skolintų lėšų panaudota formuojant bendrą ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė neturėtų viršyti 0,6. Tai reiškia, jog skolintos lėšos neturėtų viršyti daugiau nei 60 proc. viso turimo turto. Lyginant trejų metų duomenis, matyti, kad skolos rodiklis beveik nepakito. Tai reiškia, kad rajono ūkininkai skolinosi atsakingai, įvertindami finansines rizikas.
