Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Akmenės r. respondentinių ūkių 2020 m. veiklos duomenų apžvalga
Zita Vaišvylienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės r. biuro ekonomikos konsultantė
2021-12-09
ES šalyse, vykdant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Ši stebėsena atliekama žemės ūkio subjektams savanoriškai teikiant savo ūkių duomenis į Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), kur juos susisteminus ir apibendrinus, pateikiamas visos Lietuvos žemės ūkio vidutiniai gamybiniai ir finansiniai rodikliai. Kiekvienos šalies teikiami duomenys turi svarbią reikšmę formuojant visos ES žemės ūkio strategiją. Jie svarbūs ir svarūs formuojant ES požiūrį į Lietuvos žemės ūkio politiką.
Į ŪADT 2020 m. buvo atrinkti 27 Akmenės rajono ūkiai. Kadangi Akmenės rajonas buvo pirmasis, kuris panaikino vienkiemius, istoriškai susiklostė palankios sąlygos kurtis ir plėstis daugiausia augalininkystės ūkiams, todėl ir atrankoje kasmet patenka daugiausia tradicinių augalininkystės ūkių. Tik po kelis atrenkama sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės ir gyvulininkystės ūkių. Vienas iš svarbiausių augalininkystės veiklos rodiklių – augalų derlingumas.
1 lentelė. Akmenės r. 2018–2020 m. pagrindinių augalų derlingumai, t/ha1 lentelės duomenimis, 2019–2020 m. Akmenės r. ūkiai gavo didesnius derlius, nei visos Lietuvos vidurkis, išskyrus žieminių rapsų 2020 m., o 2018 m. augalų derlingumai nesiekė Lietuvos vidurkio, nes rajono ūkiams 2018 m. nebuvo palankūs dėl vyravusios sausros.
Akmenės r. biuro konsultantės apskaitą tvarko beveik visiems Akmenės rajono ūkiams, PVM mokėtojams. Kokie ūkiai vyrauja rajone pagal VED (standartinę produkcijos vertę)? Panagrinėkime.1 pav. Akmenės rajono ūkių pasiskirstymas padal VED 2020 m.
Kaip matyti iš 1 pav., daugiausia ūkių (26) buvo vidutinių dydžių, kurių VED siekė 25000–50000 EUR. Dauguma ūkių buvo iki 100000 Eur VED – tai 62,61 proc. visų Akmenės rajono ūkių.
Kaip sekėsi 2019–2020 m. ūkiams, turintiems skirtingus dydžius (pagal VED), pasiekti pagrindinius veiklos rodiklius? Mus domino pagrindinis finansinės veiklos rodiklis – pelningumo koeficientas. Ar turi įtakos ūkio dydis siekiant aukštesnio pelningumo?
Pelningumo rodiklis skaičiuojamas įvertinant gautas dotacijas ir atmetus dotacijas. Jis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Šis rodiklis ūkininkams, planuojantiems gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 proc. 2 pav. matome, kad pelningumo rodiklis beveik nepriklauso nuo ūkių dydžio – skirtingais metais jis kinta skirtingai.
2 pav. Akmenės r. ūkių grupėse pagal VED pasiektas grynasis pelningumas per 2018-2020 m.
Didžiausią pelningumą, įskaitant gautas dotacijas, 2018 m. pasiekė ūkiai, kurie patenka į grupę 100–125 tūkst. Eur. 2019 m. geriausiai sekėsi didžiausią VED turintiems ūkiams, kurių dydis pagal VED – per 200 tūkst. Eur., o 2020 m. aukščiausią pelningumo rodiklį pasiekė dvi grupės: vidutiniai ūkiai (75–100 tūkst. Eur) ir smulkieji (25–50 tūkst. Eur) ūkiai, kuriems 1 pardavimo euras uždirbo vienodai – po 35 ct grynojo pelno. Palyginkime Akmenės r. visų ūkių šio rodiklio vidurkį su Lietuvos ūkių vidurkiu.
2 lentelė. Grynasis pelningumas per 2018–2020 m.
Lietuvoje vidutiniškai ūkių vienas pardavimo euras uždirbo: 2018 m. 31 ct, 2019 m.– 32 ct., o 2020 m. – 39 ct. grynojo pelno, o gal Akmenės r. visi ūkiai buvo pelningi vien dėl to, kad gavo subsidijas? Vaizdas gerokai liūdnesnis, jei iš pajamų atimtume gautas dotacijas. 3 lentelėje tai ir matome.
3 lentelė. Grynasis pelningumas (be dotacijų ) per 2018–2020 m.
Jei lyginsime pelningumo be dotacijų rodiklius pagal metus, tai 2018 m. vidutiniškai ūkiai ir Akmenės r., ir Lietuvoje ūkininkavo nuostolingai. 2018 m. esant ypač nepalankioms gamtos sąlygoms, kai visoje Lietuvoje vyravo sausra, be dotacijų pelningai nedirbo. Lietuvos ūkių vidurkis – minus 0,06 ( kiekvienas parduotos produkcijos euras uždirbo 6 centus nuostolio).
Todėl galime padaryti išvadą, kad ūkių pelningumas nepriklauso nuo jų dydžio, o labiau nuo išorinių ir vidinių veiksnių. Vidinius veiksnius ūkiai gali patys valdyti, padarę išsamią savo ūkių veiklos analizę, kuri parodo, kokia kryptimi einama, kur yra neišnaudoti ūkių rezervai. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis, ypatingai, kada gamybos apimtys išlieka vienodos, pardavimo pajamų mažėjimo priežastis ir kt.
