Balandžio 25 d., ketvirtadienis | 24
Akmenės r. respondentinių ūkių 2019 m. veiklos duomenų apžvalga
Zita Vaišvylienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės r. biuro ekonomikos konsultantė
2020-11-30
© LŽŪKT nuotr.
ES šalyse, vykdant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Ši stebėsena atliekama žemės ūkio subjektams savanoriškai teikiant savo ūkių duomenis į Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), kur juos susisteminus ir apibendrinus, pateikiamas visos Lietuvos žemės ūkio vidutiniai gamybiniai ir finansiniai rodikliai. Kiekvienos šalies teikiami duomenys turi svarbią reikšmę formuojant visos ES žemės ūkio strategiją. Jie svarbūs ir formuojant ES požiūrį į Lietuvos žemės ūkio politiką.
Į ŪADT 2019 m. buvo atrinkti 27 Akmenės rajono ūkiai. Kadangi Akmenės rajonas buvo pirmasis, kuris panaikino vienkiemius, istoriškai susiklostė palankios sąlygos kurtis ir plėstis augalininkystės ūkiams, todėl ir į atranką kasmet daugiausia patenka tradicinių augalininkystės ūkių. Tik po kelis atrenkama sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės ir gyvulininkystės ūkių. Vienas iš svarbiausių augalininkystės veiklos rodiklių – augalų derlingumas.
Akmenės r. 2017–2019 m. pagrindinių augalų derlingumas, t/ha
Iš lentelės matyti, kad 2017–2019 m. visų analizuotų augalų derlingumas Akmenės r. ūkiuose yra didesnis, nei visos Lietuvos vidurkis, išskyrus 2018 m., kurie rajono ūkiams buvo nepalankūs dėl vyravusios sausros.
Akmenės r. biuro konsultantės apskaitą tvarko beveik visiems Akmenės r. ūkiams, PVM mokėtojams. Kokie ūkiai vyrauja rajone pagal VED (standartinę produkcijos vertę)? Panagrinėkime, kaip ūkių finansiniai rodikliai priklauso nuo ūkių dydžių.
1 pav. Akmenės r. ūkių pasiskirstymas pagal VED 2019 m.
Kaip matyti 1 pav., daugiausia ūkių (33) buvo vidutinio dydžio, kurių VED siekė 25000–50000 Eur. Dauguma ūkių buvo iki 100 000 Eur VED – tai 66,1 proc. visų Akmenės rajono ūkių. Kaip sekėsi 2017–2019 m. ūkiams, turintiems skirtingus dydžius (pagal VED) siekti pagrindinių veiklos rodiklių? Mus domino pagrindinis finansinės veiklos rodiklis – pelningumo koeficientas. Ar turėjo įtakos ūkio dydis siekiant kuo aukštesnio pelningumo?
Skaičiuojamas pelningumas su dotacijomis ir pelningumas atėmus dotacijas, susijusias su pajamomis. Jis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Šis rodiklis, jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 procentai.
Antrame paveiksle matome, kad pelningumo rodiklis beveik nepriklauso nuo ūkių dydžio – skirtingais metais jis kinta skirtingai.
2 pav. Akmenės r. ūkių grupėse pagal VED pasiektas grynasis pelningumas per 2017–2019 m.
Didžiausią pelningumą, įskaitant gautas dotacijas, 2017 m. pasiekė tie ūkiai, kurie pateko į grupę 150–175 tūkst. Eur. 2018 m. geriausiai sekėsi mažesniems ūkiams, kurių dydis pagal VED buvo 25–50 tūkst. Eur, o 2019 m. aukščiausią pelningumo rodiklį pasiekė patys mažiausi (iki 25 tūkst. Eur) ir didesnieji (150–175 tūkst. Eur) ūkiai, kuriems 1 pardavimo euras uždirbo vienodai – 42 ct grynojo pelno, kai Lietuvoje respondentinių ūkių vienas pardavimo euras uždirbo vidutiniškai 31 ct. Per 2017–2019 m. Akmenės rajono visi ūkiai gavo pelno vien dėl to, kad gavo subsidijas. Vaizdas gerokai liūdnesnis, jei iš pajamų atimtume gautas dotacijas. Kitame paveiksle tai ir matome.
3 pav. Akmenės r. ūkių grupėse pagal VED pasiektas grynasis pelningumas be dotacijų per 2017–2019 m.
Jei lyginsime pelningumo be dotacijų rodiklius pagal metus, tai 2017 m. visi ūkiai, išskyrus buvę grupėje 125–150 tūkst Eur, dirbo pelningai. Pelningiausiai dirbo didesnieji ūkiai, kurių VED buvo 175–200 tūkst. Eur, ir didesni. Jų 1 pardavimo euras uždirbo 23–32 ct pelno. Lietuvoje šis rodiklis siekė vidutiniškai 17 ct. 2018 m., esant ypač nepalankioms gamtos sąlygoms, kai visoje Lietuvoje vyravo sausra, be dotacijų pelningai dirbo tik didesni ūkiai, kurių dydis pagal VED buvo 150–200 tūkst. Eur. Lietuvos ūkių vidurkis – -0,06 (kiekvienas parduotos produkcijos euras uždirbo 6 ct nuostolio). 2019 m. rajone nuostolingai dirbo dvi ūkių grupės: 25–50 tūkst. Eur ir 50–75 tūks. Eur, o kiti ūkiai būtų uždirbę pelno ir negaudami dotacijų.
Todėl galime padaryti išvadą, kad ūkių pelningumas nepriklauso nuo jų dydžio, o labiau nuo išorinių ir vidinių veiksnių. Vidinius veiksnius ūkiai gali patys valdyti, padarę išsamią savo ūkių veiklos analizę, kuri parodo, kokia kryptimi einama, kur yra neišnaudotų ūkių rezervų. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis, ypatingai, kada gamybos apimtys išlieka vienodos, pardavimo pajamų mažėjimo priežastis ir kt.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
