Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Akmenės r. respondentinių ūkių 2017 m. finansiniai rodikliai
Zita Vaišvylienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės r. biuro ekonomikos konsultantė
2018-11-21
© LŽŪKT nuotr.
ES šalyse, vykdant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. stebima ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Taip pat ir Lietuvoje.
Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) teikia savanoriškai. Jais naudojasi įvairios ES institucijos, pirmiausia – Europos Komisija, nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) valdymo, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra ir atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams, ir pan.
Akmenės r. respondentų situacija
Iš Akmenės r. į ES ŪADT 2017 m. atrinkti skirtingų gamybos šakų respondentiniai ūkiai: tradiciniai augalininkystės, mišrūs, vyraujant gyvulininkystei, ir uogininkystės. Tai įvairių ekonominio dydžių ūkiai, kurių gamybos efektyvumo rodikliai yra labai skirtingi.
Šių Akmenės r. respondentinių ūkių grupių rodikliai palyginti su Akmenės r. visų ūkių vidutiniais rodikliais ir su Lietuvos visų ūkių vidutiniais rodikliais.
Analizės metu paaiškėjo, kad kai kurios minėtos ūkių grupės labai sėkmingai išnaudojo turimą gamybinį potencialą ir pasiekė aukštų finansinių rodiklių. Tai atspindi pagrindiniai pelningumo rodikliai: grynojo pelningumo koeficientas, rodantis, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno, ir grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, koeficientas, kuris rodo ūkio priklausomybę nuo subsidijų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos.
1 pav. Ūkių pelningumo rodikliai 2017 m.
Iš 1 pav. diagramos matyti, kad geriausiai Akmenės r. uždirbti pelno sekėsi uogininkystės ūkiams. Jie mažiausiai priklausomi ir nuo subsidijų.
Tarp Akmenės r. respondentų daugiausia buvo tradicinės augalininkystės ūkių, kurių grynojo pelningumo rodiklis tik 0,02 punkto mažesnis už Lietuvos ūkių vidurkį. Šie respondentiniai ūkiai, palyginti su Lietuvos ūkių vidurkiu, daug pelningiau (+ 0,16 punkto) vykdė veiklą ir be subsidijų.
Kita grupė rodiklių, rodančių, koks ūkių įsiskolinimo lygis, galimybės skolintis ateityje, įvertinti ūkio gebėjimą apmokėti skolas numatytais terminais ir sumokėti palūkanas, yra mokumo rodikliai: skolos, paskolų padengimo rodikliai. Mokumo rodikliai glaudžiai susiję su likvidumo rodikliais, kadangi abu rodo ūkio finansinį stabilumą. Panagrinėkime du iš jų – skolos rodiklį ir einamojo likvidumo rodiklį.
2 pav. Skolos koeficientas 2017 m.
Mažiausias skolos koeficientas iš analizuojamų Akmenės r. respondentinių ūkių grupių buvo uogininkystės ūkių, o didžiausias – mišrių. Reikšmė nedidelė (mažesnė nei 0,60) ir rodo, kad visiškai nėra grėsmes šių ūkių finansiniam stabilumui.
3 pav. Einamojo likvidumo koeficientas
Iš 3 pav. diagramos matyti, kad mažiausias yra mišrių ūkių grupės likvidumo koeficientas. Kadangi, jis nemažesnis už 1, galima teigti, kad ir šie ūkiai neturėjo mokumo problemų.
Pagrindiniai finansiniai rodikliai rodo, kad Akmenės r. respondentiniai ūkiai pelningiau vykdė veiklą be subsidijų, skolinosi daugiau nei vidutiniškai respublikos respondentiniai ūkiai. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje.
Akmenės r. ūkių grupių, išskyrus uogininkystės ūkius, likvidumo koeficientas mažesnis už Lietuvos ūkių vidurkį. Tai rodo, kad Akmenės r. respondentiniai ūkiai labiau linkę prisiimti trumpalaikių įsipareigojimų, palyginti su turimu trumpalaikiu turtu. Kadangi situacija nėra kritinė, ūkiai dar patrauklūs įvairiems kreditoriams.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
