Žemės ūkio-saulės energijos parkų ateitis

2024-01-08

^©Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Saulės energijos parkai ir žemės ūkio veiklai skirti laukai neturi būti atskiruose plotuose. Vageningeno universiteto ir mokslinių tyrimų centro bei konsultavimo bendrovės „Renergize Consultancy“ tyrėjų teigimu, galima suderinti abi funkcijas tame pačiame plote.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Išvadas tyrėjai pateikia dokumente „Maisto ir elektros energijos gamyba tame pačiame kvadratiniame metre – mokslininkai mato žemės ūkio ir saulės energijos parkų ateitį, bet kartu ir iššūkius". Ši nauja koncepcija suteikia galimybių, tačiau taip pat reikalauja naujų žinių ir pakeistų teisės aktų bei taisyklių.

Iki šiol saulės energijos parkai Nyderlanduose beveik visada buvo monofunkciniai. Tokiu atveju žemė naudojama tik elektros energijai gaminti. Tai sukėlė vis didesnį visuomenės pasipriešinimą dėl neefektyvaus jos naudojimo. Vyriausybės politika taip pat reikalauja, kad energijai gaminti skirti sklypai atliktų kelias funkcijas.

Žemės ūkio derinimas su saulės kolektoriais

Viena iš tokio daugiafunkcinio žemės naudojimo galimybių – derinti žemės ūkio veiklą su saulės kolektoriais. Taip kuriami žemės ūkio paskirties saulės energijos parkai, dar vadinami agro-fotovoltiniais įrenginiais (agro-PV). Pavyzdžiai – vertikalių saulės kolektorių eilės su žole ar bulvėmis tarp jų, arba iš dalies skaidrūs saulės kolektoriai virš vaismedžių ar uogakrūmių.

Pozicijos dokumente Vageningeno universiteto ir mokslinių tyrimų instituto bei bendrovės „Renergize Consultancy“ mokslininkai daro išvadą, kad maisto ir elektros energijos gamyba dideliais kiekiais tame pačiame lauke iš tiesų įmanoma. Nors, palyginti su situacija, kai žemė atlieka tik vieną funkciją, pasėlių derlius ir elektros energijos gamyba iš hektaro gali šiek tiek sumažėti, bendras išdirbis iš hektaro, naudojant agro-PV, yra didesnis nei auginant pasėlius ir gaminant elektros energiją dviejuose atskiruose laukuose. Pavyzdžiui, Vokietijoje atlikti tyrimai su keliais pasėliais parodė, kad 1 ha žemės ūkio ir 1 ha saulės elektrinių parko – taigi iš viso 2 ha išdirbį – galima pasiekti agro-PV naudojant tik 1,25 ha plote.

Ne tik nauda

Vis dėlto efektyvesnis žemės naudojimas ne visuomet lemia perspektyvų verslo modelį. WUR tyrėjas Frankas de Ruijteris (Frank de Ruijter), vienas iš pozicijos dokumento autorių, sako: „Dėmesys efektyviam žemės naudojimui yra per mažas“.

Agro-PV įrengimas kainuoja brangiau nei įprastas saulės energijos ūkis, o papildomas išlaidas reikia kažkaip susigrąžinti. Ūkininkui tai gali turėti ir privalumų, ir trūkumų. Viena vertus, saulės danga gali apsaugoti nuo ekstremalių oro sąlygų; kita vertus, dėl agro-PV sistemos sukuriamo šešėlio gali sumažėti derlius.

Norint gauti kuo daugiau derliaus ir energijos, saulės kolektorius reikia pritaikyti prie auginamų augalų, o kartais tenka keisti ir auginimo būdą. Mokslininkai tikisi, kad per būsimus metus pavyks įgyti daugiau žinių apie šiuos aspektus. Be to, siekiant plačiu mastu diegti agro-fotovoltinę sistemą, teisės aktuose turėtų būti nustatytos aiškios žemės ūkio-saulės elektrinių parkų gairės.

Didesnės investicijos į agro-PV

Dėl didesnių investicijų į žemės ūkio ir fotovoltinės energijos sistemą mokslininkai taip pat rekomenduoja nustatyti specialų tarifą agro-PV pagal didelių saulės energijos projektų subsidijavimo schemas. Be to, kadangi žemės ūkio paskirties žemė ir toliau naudojama žemės ūkiui, turi likti galioti visos su žemės ūkio paskirties žeme susijusios teisės ir įsipareigojimai, pavyzdžiui, bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) ir trąšų naudojimo teisės.

Vertė Saulius Zagorskis (LŽŪKT), agroakademija.lt informacija