© LŽŪKT nuotr.
Programos „Kurk Lietuvai“ komanda parengė ir Žemės ūkio ministerijai pristatė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ūkio lygmens apskaitos sistemos modelį, kuris padės žemdirbiui sužinoti, kur jo ūkyje susidaro ŠESD emisijos. Kitas projektas, kurį numato įgyvendinti „Kurk Lietuvai“, bus skirtas anglies ūkininkavimo iniciatyvai.
Lietuvoje žemės ūkis yra antrasis po transporto sektoriaus, kuriame išskiriama daugiausia ŠESD emisijų. Prie ŠESD išskyrimo labiausiai prisideda sintetinės trąšos, pieninės karvės ir mėsiniai galvijai, taip pat ariami organiniai dirvožemiai, ganyklose liekantis mėšlas ir kt.
Numatyta pasiekti, kad iki 2030 metų žemės ūkyje ŠESD emisijos sumažėtų bent 11 proc., palyginti su 2005 metais.
Šiems tikslams pasiekti svarbus ir kiekvieno ūkininko indėlis, tačiau iki šiol nebuvo instrumento, kuris padėtų ūkininkams susigaudyti klimato kaitos klausimuose.
ŠESD apskaitos modelio sukūrimas yra pirmasis žingsnis įgyvendinant Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytą tikslą iki 2025 metų turėti veikiančią ūkio lygmens ŠESD apskaitos sistemą.
Pasak „Kurk Lietuvai“ projekto vadovės Ievos Gurklytės, pasiūlyta savanoriška ūkio lygmens ŠESD apskaitos sistema veiks pasitelkiant skaičiuoklę, į kurią ūkininkui suvedus reikalingus duomenis, būtų apskaičiuojami jo ūkio ŠESD rodikliai. Analizuojant gautus duomenis, bus galima matyti, kokios ūkyje vykdomos veiklos sukuria didžiausias emisijas, taip pat įvertinti šių veiklų būtinumą ir jas optimizuojant pasiekti aukštesnių tvarumo standartų.
„Dalis teigiamų ŠESD apskaitos sistemos rezultatų yra matomi tik ilgalaikėje perspektyvoje, o ūkininkai jau dabar įdeda savo laiko ir pastangų. Todėl svarbu numatyti ir skatinimo mechanizmus, kurie padėtų ūkiams sprendimus priimti greičiau“, – sako „Kurk Lietuvai“ projekto vadovė Gabija Tamulaitytė.
Vienas iš tokių skatinimo mechanizmų galėtų būti Europos Komisijos anglies ūkininkavimo (angl. carbon farming) iniciatyva.
Anglies ūkininkavimas yra plataus spektro mechanizmas, kurio metu yra didinamas ūkio potencialas absorbuoti ir išlaikyti dirvožemyje bei organinėje masėje anglies dioksidą (CO2). Absorbuota anglis galėtų būti paverčiama į kreditus, o šie – parduodami ar finansuojami, tokiu būdu mažinant CO2 kiekį atmosferoje, o ūkį skatinant vykdyti tvarias praktikas.
Šiuo metu „Kurk Lietuvai“ Žemės ūkio ministerijoje pradėjo vykdyti projektą, sieksiantį, kad anglies ūkininkavimo iniciatyva kuo greičiau būtų įgyvendinta ir Lietuvoje.
Agroakademija.lt rekomenduoja
Tvarus anglies ūkininkavimas: anglies dioksido kreditų rinka ir finansiniai instrumentai
Dirvožemis pamena klaidas. Keletas būdų, kaip jas taisyti
Viltis ūkininkavimui ir aplinkai – dirvožemyje atkurti gyvybės įvairovę