Viltis ūkininkavimui ir aplinkai – dirvožemyje atkurti gyvybės įvairovę

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2022-02-09

Šioje paprastoje grandinėje: Žemė-Derlius-Gyvybė – svarbiausias vaidmuo tenka pirmajai grandžiai. Tenkinant žmonijos reikmes, intensyvinama gamyba, todėl neturėtų stebinti, kad dirvožemis praranda gyvybingumą. Jo atsistatymas, kaip žinia, vyksta labai lėtai. Tad dirvožemio išsaugojimas bene kiekvienoje valstybėje tampa vis aktualesniu, o prevencinių priemonių ieškojimas ir taikymas – prioritetiniu darbu. Kokie turėtų būti priimti ne vienadieniai ir integruoti sprendimai siekiant pasiekti našų, rentabilų ir aplinkai draugišką rezultatą? Jų ieškota ir patirtimi dalintasi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) vasario 9–10 d. surengtoje nuotolinėje tarptautinėje konferencijoje „Sveikas dirvožemis – sveikam augalų derliui“.

Žemės ūkyje dirvožemio sveikata yra svarbiausias sveikos ūkio ekosistemos pagrindas, nuo kurios priklauso ne tik apsirūpinimas maistu, bet ir paviršinio, gruntinio vandens kokybė, biologinė įvairovė, žmonių sveikata bei klimato kaitos švelninimas. Todėl kuo preciziškiau kiekvienas atliks savo darbą, tuo tvaresnis bus ūkininkavimas gerinant žemės ūkio produktyvumą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kad tema aktuali, parodė ir konferencijoje norinčiųjų dalyvauti skaičius: į dvi dienas vyksiantį renginį užsiregistravo per tūkstantį klausytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir 21 užsienio valstybės. Sulaukta dalyvių iš Jungtinės Karalystės, Pakistano, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Serbijos, Belgijos, Italijos, Ispanijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos, Australijos, Olandijos, Danijos, Mauricijaus, Egipto, Maroko, Rumunijos, Armėnijos ir Vengrijos.

„Dirvožemio gerinimo tematika itin aktuali ir gausiai aptariama Europos Sąjungos žaliojo kurso kontekste. Kad žodis taptų kūnu, turime įdėti labai daug darbo, todėl pakvietėme patirtimi pasidalinti kolegas iš užsienio. Džiugu, kad sulaukėme daug klausytojų, vadinasi, einame teisingu keliu. Renginyje gausite tikrai naudingos informacijos, kuri leis ūkiuose pasiekti puikių rezultatų bei padės išsaugoti sveikesnį dirvožemį ateities kartoms“, – sakė konferencijos dalyvius sveikindamas LŽŪKT vadovas dr. Edvardas Makelis.

Pasak organizatorių, tvarus ūkininkavimas neatsiejamas nuo technologinių inovacijų ir žinių, nes Lietuvos žemdirbys yra atviras ir vis dar trokšta mokytis. Todėl LŽŪKT, atsižvelgdama į klimato sąlygas ir ūkininkavimo kultūrą, į konferenciją stengėsi pakviesti ir apjungti skirtingų, bet turinčių nemažai panašumų su Lietuva, šalių patirtį, kad išgirstas žinias realiai galėtų pritaikyti ir mūsų žemdirbių bendruomenė. Pranešimus skaitys ir savo įžvalgomis dalinsis aštuoni pranešėjai – mokslininkai ir praktikai – iš Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Olandijos ir Belgijos.

Pirmą dieną pranešėjai daugiau dėmesio skyrė žemės ūkio augalų tręšimo technologijoms, pagrindinių augalų – žieminių rapsų ir žieminių kviečių – mokslinių bandymų rezultatams aptarti ir auginimo patirtims pasidalinti, antrą dieną išsamiau aptars dirvožemio biologiją, o savo gerąją praktiką pristatys ūkininkai iš Jungtinės Karalystės.

Kaip dirvožemyje pagerinti katijonų mainų gebą?Kaip dirvožemyje pagerinti katijonų mainų gebą, kokia šio proceso įtaka dirvožemio struktūrai ir augalų tręšimui? Apie tai – olandas Arjanas Reijneveldas (Arjan Reijneveld) iš „Eurofins Agro“.

Katijonų mainų geba – svarbus rodiklis, parodantis, ar dirva naudojama tinkamai. Tai maisto medžiagų sandėlis, natūralus dirvožemio gebėjimas surišti katijonus, tokius kaip kalcis (Ca), magnis (Mg), kalis (K) ir kitus elementus, pvz., aliuminį (Al) ir vandenilį (H), taip pat aprūpinti jais augalus. Katijonų mainų kompleksas susideda iš molio (dirvožemio tekstūros), jo tipo (minerologija), dirvožemio organinės dalies, oksidų ir hidroksidų dirvožemyje.

Labai svarbu, kad dirvožemis gebėtų kuo ilgiau išlaikyti ir tiekti maistines medžiagas ir vandenį. Vadinasi, dirvožemio derlumas turi būti aukštas. Kaip jį nustatyti? Pirmiausia, pasak pašnekovo, reikia išsitirti dirvožemį ir atidžiai išsinagrinėti tyrimų rezultatus.

Labai smėlinguose dirvožemiuose katijonų mainų geba maža, todėl lyjant maistinės medžiagos lengvai išsiplauna. Taigi nėra prasmės duoti didelį kiekį trąšų net ir tada, kai, pavyzdžiui, kalio kiekis yra mažas. Organinių medžiagų turinčiame molingame dirvožemyje katijonų mainų geba labai aukšta, todėl maistinės medžiagos yra surištos su moliu bei organinėmis medžiagomis ir lengvai neišsiplauna.Kuo didesnė katijonų mainų geba, tuo gausesnės dirvožemio atsargos ir didesnė produkcija.

O kokios katijonų mainų gebos valdymo galimybės? Juk padidinti organinių medžiagų kiekiui reikia laiko. Pasak A. Reijneveldo, efektyvesnė katijonų mainų geba ir dirvožemio pH pagerėtų jį kalkinat kas metus ar kelerius (svarbu nekalkinti per dideliais kiekiais, kad neigiamai nepaveiktų dirvožemio ar klimato kaitos). Situacija taip pat pagerėtų dirvožemį papildžius organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip: augalinės liekanos, kompostas, mėšlas, žalioji trąša ar situacijos gerinimas tręšiant gipsu, kaliu, magniu, kalciu.

Olandas aptarė katijonų mainų gebos procesus, kaip juos galima padidinti ir taip pagerinti dirvožemio sudėtį, pristatė demonstracinių bandymų eigą ir rezultatus.

Ūkininkai domėjosi, ar Lietuvoje galima išsitirti katijonų mainų gebą dirvožemyje. Pasak LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovo ir konferencijos moderatoriaus Rimo Magylos, Konsultavimo tarnybos laboratorijoje jau ne vienus metus ūkininkai gali išsitirti dirvožemį, o netrukus bus pasiūlyta ir nauja galimybė, nes bendradarbiaujama su viena garsiausių pasaulyje laboratorijų – Eurofins Agro – dirvožemio ėminiai bus skanuojami artimaisiais infroraudonaisiais spektro spinduliais (NIRS).

Pranešimą lietuvių k. rasite čia.

Žieminių kviečių tręšimo technologijos optimizavimas

Daugiau nei 50 metų dirbantis javų produktyvumo ir mitybos srityje prof. Rodžeris Sylvesteris-Bredlis (Rogeris Sylvester-Bradley) iš Jungtinės Karalystės (ADAS) pristatė pranešimą „Žieminių kviečių tręšimo technologijos optimizavimas“, supažindino su ūkinės veiklos tyrimais Jungtinėje Karalystėje ir visų savo metų darbo patirtį, siekiant pagerinti augalų auginimą.

Anot profesoriaus, dirvožemis prisimena ir kaupia mūsų klaidas, todėl svarbu reguliariai stebėti, matuoti ir vertinti maistines medžiagas. Sveikame viršutiniame dirvožemio sluoksnyje turi nuolat būti 12 maistinių medžiagų, reikalingų pagal logaritminę skalę (azoto, kalio, kalcio, fosforo, magnio, sieros, geležies, boro, mangano, cinko, vario, molibdeno), ir vandens.

Bet kuri iš šių medžiagų, gali būti kritinė, kurios labiausiai reikia augalui. Dažniausiai azoto, kalio arba fosforo. Aptarė, kaip apskaičiuoti azoto poreikį (kviečiams reikia apie 30 kg/ha azoto). Yra spraga, tarp to, kiek azoto yra dirvožemyje, ir kiek jo reikia augalui. Tam trūkumui kompensuoti naudojamos azotinės trąšos. Kuo daugiau azoto, tuo didesnė augalo lapija. Siekiant optimalaus lapijos dydžio (kviečiams apie 5,5 ha/ha) ir gyvavimo trukmės, reikalingos visos minėtos maistinės medžiagos.

Pasak pranešėjo, optimalios azoto normos priklauso nuo kainų, pvz., 10 kg grūdų atitinka 1 kg azoto. Papildoma grūdų vertė reikalauja ir papildomo azoto kiekio. Žinoma, priklauso nuo šalies, regiono ir konkretaus ūkio ir lauko. Vis tik derliui ir grūdams reikalingas azotas, gaunamas tik iš dirvožemio. Todėl svarbu apskaičiuoti azoto balansą, įvertinti neaiškumus ir reguliariai jį stebėti (bent kartą per metus). Remdamasis dešimtmetį kauptais duomenimis ir ūkiuose atliktais eksperimentais, pristatė, kaip kinta optimali azoto, fosforo vertė dirvožemyje ir kokie pokyčiai derliui.

Pasak profesoriaus, siekiant gerinti augalų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis, pravartu atlikti, vertinti ir stebėti grūdų ir lapų analizę, o dirvožemį tirtis kas kas 3–5 metus. Visa tai padeda tiksliai įvertinti maistinių medžiagų pasisavinimą iš dirvožemio, trąšų naudojimą ir nustatyti maistinių medžiagų trūkumą.

Pranešimą lietuvių kalba rasite čia.

Žieminių rapsų tręšimo technologijos optimizavimas

O kaip tręšimą optimizuoti žieminiams rapsams? Apie tai patirtimi ir dešimtmečio tyrimų rezultatais dalijosi dr. Sara Kendal (Sarah Kendall) iš ADAS, Jungtinės Karalystės Žemės ūkio plėtros ir konsultavimo tarnybos. Ji aptarė žieminių rapsų derliaus formavimą, tręšimo azotu reikalavimus ir rekomendacijas, lapijos kontrolės principus (azoto normas ir terminus), vėlyvą lapų purškimą azotu ir įvairiapusį tręšimą azotu bei tręšimo siera reikalavimus ir rekomendacijas.

Pranešėjos rekomendacijos:

rapsams būdinga ribota medžiagų absorbcija, todėl norint gauti didelį derlių labai svarbus sėklų skaičius kv. m (rekomenduojama 100 000 sėklų kv. m);
3,5 vnt. lapų ploto indeksas žydėjimo metu užtikrina maksimalų šviesos sulaikymą; griežta azoto kontrolė taikant optimalias normas ir pasirenkant optimalų laiką lapijai formuoti (kiekvienai papildomai derliaus tonai, viršijančiai 3,5 t/ha ribą, reikia papildomai 60 kg azoto);
svarbu įvertinti azoto kiekį lapijoje, atsižvelgiant į jos dydį (siekiant optimalaus 3,5 vnt. lapų ploto indekso (LPI), 1 LPI reikia 50 kg/ha azoto);
vėlyvasis lapų purškimas azotu gali padidinti derlingumą; azoto įvairaus naudojimo rapsams pranašumas nedidelis;
remiantis rizikos matrica, rekomenduojama sieros norma rapsams – 50–80 kg/ha SO₃. Jos trūkstant, gelsta jauniausi rapsų lapai, žiedai šviesūs, menkesnis derlius ir kokybė be matomų simptomų. Pažeidžiamos vietovės dėl sieros: lengvos smėlio tekstūros bei mažai organinių medžiagų turintis dirvožemis, didelio lietaus kiekio zonos, mažesnių sieros nuosėdų zonos. Siera pasėliai turėtų būti tręšiami anksti pavasarį.

Ką daryti, jei lapija per žiemą žūva? „Per žiemą lapijai žuvus, augalas vėl pasisavina didžiąją azoto dalį, t. y. lapams natūraliai žuvus, azotas vėl grįžta į augalą iki lapų nukritimo. Nušalus lapams, azotas mineralizuojamas ir gali būti pasisavinamas. Pagal Vokietijoje atliktus tyrimus kiekvienas rudenį naudotas papildomas azoto kilogramas padėjo sumažinti azoto trąšų normą 0,7 kg/ha. Rudenį verta išmatuoti lapijos dydį“, – patarė dr. Sara Kendal.

Pranešimą lietuvių kalba rasite čia.

Pirmos dienos konferencijos vaizdo įrašas.

Ryt taip pat laukia įdomūs pranešimai ir gerosios ūkininkavimo patirtys. Prisijunkite https://konferencija.lzukt.lt/

Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja įmonėms, kurių dėka ši konferencija visiems jos klausytojams nemokama. Pagrindinis technikos rėmėjas – UAB Väderstad.

Rėmėjai: Syngenta, Bioenergy LT, UAB Bioversus, UAB Audrokesta, „East West Agro“ (EWA), kooperatyvas „Lietuviški javai“. Informaciniai rėmėjai: „Mano ūkis“, www.agroakademija.lt