• Temos
• Gyvulininkystė

Ūkininkai Nijolė ir Arvydas Prišmontai modernizavo pieno ūkį

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2019-12-04

Ūkį nuo nulio lipdę Nijolė ir Arvydas Prišmontai nepabijojo naujovių

Nijolė ir Arvydas Prišmontai, ūkininkaujantys Narvaišiuose, Plungės r., ryžosi iš esmės renovuoti gyvulininkystės ūkį – už savo lėšas pasistatė naują palaido laikymo fermą, o pasinaudoję ES parama įsigijo reikalingos įrangos. Verslo planą rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės r. biuras, o įrangai atnaujinti ūkininkai pasirinko UAB „Dotnuva Baltic“. Naujosios fermos atidarymo renginyje prisiminta ūkio istorija, demonstruota „Dotnuva Baltic“ įranga ir technika, pristatytos LŽŪKT mobilios gyvulininkystės laboratorijos paslaugos.

Pagal Valstiečio ūkio įstatymą įsigijusi žemės, Prišmontų šeima pradėjo ūkininkauti drauge su tėvais. „Parėjome į plynus laukus. Nebuvo nieko. Išsipylėm kelelį, elektrą įsivedėm ir pradėjome lipdyti kaip kregždės“, – apie ūkininkavimo pradžią pasakojo ūkininkė.

Šventinę fermos atidarymo akimirką šeimos ūkininkavimo kelią prisiminė ūkininkų dukra Odeta.

„Šis momentas mūsų šeimai labai svarbus. Čia atvykome į plyną lauką. Mano tėvai ir visa mūsų šeima viską sukūrėme nuo nulio. Statėm daržinę. Pamenu, maža padėjau, nešiojau lentas. Po to statėm pirmąjį ūkinį pastatą. Miegojome mažose kamarėlėse ant šiaudų. Iš tikrųjų niekas negali pasverti žmogaus darbo prie to neprisilietęs. Važiuojant čia, man nuo pat ryto virpėjo širdis žinant, kiek daug jėgų atidavė mūsų šeima, kurdama ūkį. Labai didžiuojamės savo darbščiais tėvais. Visi drauge augom, tobulėjom“, – nuoširdžiai mintimis dalinosi Odeta.

Gyvuliai nebetilpo

Pradėję nuo 7 karvių, dabar ūkininkai melžia 80 ir planuoja didinti bandą. Ūkis – apie 200 ha, iš jų 50 ha ariamos, visa kita – ganyklos. Pašarus ūkininkai užsiaugina savame ūkyje. Sėja apie 40–50 ha grūdinių augalų. Visi skirti pašarams gaminti.

„Naujos fermos prireikė, nes senose nebetilpo gyvuliai. Žemės yra, o gyvulio nėra kur laikyti. Rinkdamiesi įrangą važiavome pas ūkininkus. Kalbėjomės, žiūrėjome, kas tinka, kas ne. Nusprendėme, kad Dotnuvos geriausia ir kaina, ir kokybė,“– apie ūkio modernizavimo poreikį kalbėjo Arvydas Prišmontas.

Palaido laikymo fermą, kurioje galima laikyti 111 karvių, ūkininkai statėsi savo lėšomis. Prieš tai karvės laikytos pririštos, melžimo sąlygos buvo sudėtingos. Tad apie naują modernesnę fermą galvojo iš anksto, jos statybai taupė.

Fermos įranga ir technika įsigyta gavus ES paramą (jos intensyvumas – 35 proc.). Verslo projektą „Inovacijų diegimas Nijolės Prišmontienės ūkyje“ pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ rengė LŽŪKT Plungės r. biuro ekonomikos konsultantė Aušra Zakalskienė. Jai labai padėjo Prišmontų ūkio buhalterinę apskaitą tvarkanti konsultantė Neringa Uselienė.

„Visada malonu nueiti į biurą. Konsultantai – patys svarbiausi mūsų patarėjai.“, – Plungės r. biuro komandą gyrė Nijolė Prišmontienė.

Už paramą įsigyta mėšlo šalinimo sistema, melžimo aikštelė, pašaro maišytuvas-dalytuvas, masažo šepečiai, guoliaviečių pertvaros ir guminiai kilimėliai. Ir čia tik pirmasis etapas. Pavasarį ūkininkai planuoja įsirengti mėšlo rezervuarą, o už ES paramą įsigyti srutvežį, rezervuaro siurblius.

„Turime keistis, rinktis naujoves. Nežinia, ar tai atsipirks. Tik aišku, kad ir melžėjoms, ir karvėms sąlygos bus geresnės. Sename tvarte melžėme 6 vietų aikštelėje, gyvuliai buvo rišami. Dabar gyvuliai pratinasi prie erdvės, galimybės judėti. Melžėjoms šilčiau, jaukiau. Naujoje fermoje darbuojamės tik mėnesį, visiems tenka įveikti stresą. Po truputį viskas stojasi į vietas“,– situaciją komentavo Nijolė Prišmontienė.

Įranga iš „Dotnuva Baltic“

Šešiolikos kubinių metrų talpos pašarų maišytuvas-dalytuvas „Siloking“ parinktas pagal fermos šėrimo tako plotį ir gyvulių kiekį. Jis kaupia duomenis, t. y. kiek pakrauta ar išdalinta pašaro, kiek jo liko. Iki kompiuterio privažiavęs 100–150 m atstumu, radijo ryšiu gali perduoti duomenis į kompiuterį. Kaupiant ir analizuojant pašarų savikainos, jų priedų ir kitus duomenis, galima apskaičiuoti raciono kainą, pieno savikainą. Pašarą galima dalinti į abi šėrimo tako puses. Važiavimo greitis priklauso nuo to, kiek pašaro norima išdalinti, jis derinamas su sklendės atidarymu.

Rulonas susmulkinamas tiek, kad pašaras būtų tinkamiausias atrajoti

Ūkininkai nusprendė, kad pašaras transporteriu kol kas bus dalinamas į vieną pusę. Iš pradžių į maišytuvą-dalytuvą bandė sudėti visą dienos pašarų kiekį. „Dotnuva Baltic“ specialistai patarė šerti du kartus per dieną: rytą ir vakare. Tada karvės daugiau ėda, pašaras šviežesnis, taip pat nereikia jo pristūminėti. Taigi šiuo metu ieškoma geriausių technologijos pritaikymo būdų.

Viena iš svarbiausių fermoje – kompanijos „Bautmatic“ eglutės tipo 2x6 vietų aikštelė su „AutoStrat“ programa. Dabar ūkininkai gali vienu kartu melžti dvigubai daugiau karvių nei senajame tvarte.

Fermoje įrengtos guoliavietes yra 1,20x2,4 m, bangos tipo, užklotos 5 cm latekso čiužiniais. Karvėms patogu atsikelti neužsigaunant keteros. Tokiose guoliavietėse neužsilieka mėšlo. Patekęs tiesiai į valymo taką, grandininiais Danijos kompanijoje „Boumatic“ pagamintais skreperiais mėšlas iš tvarto šalinamas kas valandą. Visa mėšlo šalinimo sistema automatizuota.

Karvėms labai patinka fermoje įrengti „Krazzmaxx“ masažo šepečiai. Jie yra dvigubų segmentų, gali prisitaikyti prie kiekvienos karvės keteros aukščio.

Apie pašarus ir šėrimo klaidas

Lauko dienoje nustatyti išdalinto pašaro kokybę ir pristatyti mobiliosios laboratorijos paslaugas UAB „Dotnuva Baltic“ pakvietė LŽŪKT gyvulininkystės specialistą Remigijų Lapinską. Su juo šalia laboratorijos autobusiuko diskutavo ir ūkio šeimininkė, ir būrys paslaugomis besidominčių ūkininkų.

Gyvulininkystės specialistas per minutę mobiliu pašarų analizatoriumi nustatė pašaro sudedamąsias dalis: SM, krakmolą, žaliuosius baltymus, ADF, NDF, pelenus, žaliuosius riebalus. „Šiuo prietaisu galima ištirti kukurūzų ir žolių silosą (šienainio), grūdainį, šieną, liucernų šieną, viso raciono mišinį (VRS), sojų pupelių miltus, „žalius“ kukurūzus, žolę“,– apie galimybes kalbėjo Remigijus Lapinskas.

Jis atkreipė dėmesį į pelenų kiekį pašaruose. „Jei ištyrus paaiškėja, kad pelenų kiekis per didelis, tokį ruloną reikia sušerti kuo anksčiau, žiemą, nes pavasarį gali būti supelijęs“, – pastebėjo gyvulininkystės specialistas.

„Jei somatų daugėja, vyro klausiu, kokius rulonus vežė. Jei drėgnus – visuomet daugėja,“– pastebėjimais dalinosi ūkio šeimininkė. Ji pasakojo, kad miltus karvėms mala patys, sėja įvairius grūdinius augalus: miežius, avižas, kviečius, kvietrugius. Juos mala kiekvieną savaitę, maišo pridėdami melasos, premiksų. Taigi gyvuliai gauna visada šviežią mišinį.

Aptarta situacija, kai karvėms padalinti miltai pradeda kaisti ir pavirsta į sukietėjusį blyną. Anot Remigijaus Lapinsko, miltai niekada nekais, jei į malūną bus įdėta pakankamai druskos ir kreidos. „Karvei per dieną reikia 100–120 g druskos. Ji tikrai tiek negauna. Prisilaižyti gali 20–50 g, jei druska minkštesnė. Su mineralais gauna apie 25 g, bet vis tiek dar 50 g stinga. Todėl į malūną minimaliai reikia dėti 50 g druskos ir tiek pat kreidos“,– patarė gyvulininkystės specialistas.

Prakalbus apie koncentratus, akcentuota, kad karvė per dieną jų negali gauti daugiau kaip 3 kg, o žiemą turėtų gauti 100 g sodos. „Pastebėkite, jei tvarte yra karvių, kurios seilėjasi ar apsiputojusios – jos serga acidoze. Ši liga dažna po ganymo sezono grįžus į tvartus. Gydyti reikia duodant 100 g sodos ir tiek pat alaus mielių, įmaišant į miltus“, – patarimais dalijosi Remigijus Lapinskas.

Mobilios laboratorijos galimybėmis susidomėjusius ūkininkus Konsultavimo tarnybos specialistas kvietė kreiptis į biurus ir naudotis LŽŪKT teikiamomis gyvulininkystės paslaugomis.

Renginys buvo visapusiškai naudingas. Šito ir siekė UAB „Dotnuva Baltic“, sukvietusi didelį būrį Žemaitijos ūkininkų ir Konsultavimo tarnybos specialistus.