• Temos
• Augalininkystė

Ūkininkai įtariai žiūri į biologinės kilmės produktus. Kodėl?

2022-09-08

^© LŽŪKT nuotr.
Didinant aplinkosauginį tvarumą žemės ūkyje, itin svarbus vaidmuo tenka biopesticidams – jų plėtojimas turi ilgainiui sumažinti sintetinių augalų apsaugos produktų poreikius. Ir nors biopesticidų pasiūla bei investicijos į jų kūrimą auga, ūkininkai kol kas įtariai žiūri į biologinės kilmės produktus ir bijo pirkti „katę maiše“.

Plėtrą stabdo reglamentavimas

ES Žaliasis kursas siekia iki 2030 m. perpus sumažinti sintetinių augalų apsaugos produktų naudojimą žemės ūkyje. Pasiekti šių tikslų galima diegiant inovacijas žemės ūkyje, taip pat plečiant biologinės kilmės preparatų pasiūlą. Dar 2020 metais chemijos pramonės įmonės – tarptautiniai augalų apsaugos produktų gamintojai – paskelbė, kad per ateinančius 10 metų į biopesticidų kūrimą investuos net 14 mlrd. eurų.

Biologinės kilmės apsaugos produktų pasiūloje daugėja, tačiau pradeda ryškėti ir šios rinkos problemos, kurias turėtų imtis spręsti reguliuotojai. Pagrindinė jų – dviprasmybės reglamentavime.

Jeigu sintetiniai pesticidai privalo turėti didžiulius mokslinius tyrimus, analizes, saugumo ir efektyvumo vertinimus, tai ne tik tyrimo duomenų, betvieningo požiūrio Europoje, kas yra biopesticidai ir kokie tyrimai jiems reikalingi, nėra. Taigi, sukuriama ir tiekiami rinkai bio produktai, kurių realus poveikis ir efektyvumas neištirtas. Ir, kaip sakoma, tuomet jų deklaruojamas poveikis priklauso tik nuo pardavėjo kūrybiškumo.

Augintojų tokia situacija netenkina – jie nori būti tikri, kad pirkdami augalų apsaugos produktą, nesvarbu, ar sintetinį, ar biologinės kilmės, jie apsaugos savo derlių nuo tam tikrų ligų ir kenkėjų. Be aiškaus reglamentavimo biopesticidai šiandien to užtikrinti negali, o tai ir kelia ūkininkų nepasitikėjimą jais.

Šią situaciją būtų galima palyginti su vaistų rinka. Čia yra labai aiškiai atskirta, kas yra vaistas, o kas – maisto papildas ar „stebuklingas vanduo“. Vaistai turi turėti visus tyrimus, žinomas jų poveikis, o maisto papildams ar juolab „stebuklingam vandeniui“ tokių reikalavimų nėra keliama. Kai susergame patys, naudojame vaistus, nes žinome, koks bus jų poveikis. Lygiai taip pat ir ūkininkai, kai suserga jų augalai, nori juos gydyti, o ne laistyti „stebuklingu vandeniu“.

Todėl jeigu biopesticidai nori pereiti į vaistų lygio kategoriją, kurioje šiandien yra sintetiniai pesticidai, būtina sukurti reglamentą, kad kiekvieno preparato poveikis ar jo ribotumas būtų aiškus.

Saugumas – ne vien pagal kilmę

Dar vienas dalykas, į kurį norėtųsi atkreipti dėmesį, kad produkto kilmė ir saugumas – skirtingi dalykai. Tai yra, vien dėl to, kad produkte naudojamos natūralios medžiagos, dar nereiškia, kad jis – saugus. Mat kai kurios natūralios medžiagos gali būti itin pavojingos.

Pavyzdžiui, patys didžiausi toksinai yra būtent iš gamtos – botulino toksinas, nikotinas, tie patys mikotoksinai, susidarantys mikroskopiniais grybais užkrėstuose javuose.

Vasaros pradžioje Briuselyje pristatytas 46 mėnesius trukęs projektas „OPTIMA“ atskleidė ir iki šiol plačiai naudotos elementinės sieros toksiškumą bitėms. Taigi, ne viskas, kas natūralu, yra sveika. O tai tik atskleidžia, kad ir biologinės kilmės preparatų saugumas turi taip pat būti tiriamas.

Efektyvumas – labai svarbus

Ūkininkams tiek visuomenė, tiek sprendimų priėmėjai kelia vis didesnius tvarumo lūkesčius ir jie bando juos atliepti, taiko įvairius aplinkai draugiškus sprendimus, inovacijas bei noriai naudoja efektyvias biologines priemones. Tačiau be aplinkos tausojimo, tvarus ūkininkavimas turi ir socialinį bei ekonominį dėmesnį – siekiama užauginti saugų derlių ir tai padaryti efektyviai, kad maisto kainos būtų visiems prieinamos, o ūkis išliktų konkurencingas.

Jei ūkininkai naudos mažiau efektyvius augalų apsaugos produktus, gali netekti dalies ar viso derliaus, o tai kels produkcijos kainas ir mažins ūkio konkurencingumą rinkose.

„OPTIMA“ tyrimas atskleidė, kad biopesticidai nėra tokie efektyvūs, kaip jų sintetiniai atitikmenys ir kad jų efektyvumą mažina sunkiai prognozuojamos klimato sąlygos. Sintetinių pesticidų veikimo efektyvumas vertinamas 80 proc., tuo tarpu biopesticidai dar nepasiekė 60 proc. ribos, taigi pastaruosius tenka naudoti didesniais kiekiais ir dažniau.

Naudojant mažiau efektyvius produktus, kuriuos tenka purkšti dažniau ir didesniais kiekiais, kyla ne tik ūkininkų išlaidos produkcijai, bet ir dyzelino sąnaudos, o tuo pačiu – ir CO₂ emisijos. Be to, ūkininkai daugiau valandų praleidžia dirbdami laukuose, kurias jie galėtų skirti verslo plėtrai, savišvietai ar inovacijų diegimui.

Taigi, apibendrinti norėtųsi pastebėjimu, kad net ir chemijos pramonės atstovai pritaria, kad biopesticidai iš tiesų yra ateitis ir padės mažinti sintetinių augalų apsaugos produktų naudojimą, tačiau tam būtina šią sritį stipriau reglamentuoti, kad ūkininkams būtų aišku, kokį efektą turės perkama priemonė.

Išmintingiausias sprendimas ūkininkams – abiejų, biologinių ir sintetinių priemonių derinimas. Ūkininkai turi vertinti ligų ar kenkėjų paplitimo lygį ir tuo remiantis priimti sprendimus, kada naudoti „maisto papildą“, o kada jau būtinas efektyvus vaistas augalams.

BNS: Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė