Tyrimai Airijoje: ūkininkai patiria didesnį išsekimą. Kaip sau padėti?

2024-12-13

^© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Šiandienos spartaus tempo ir didelės įtampos kupinos darbo aplinkos rezultatai – vis daugiau darbuotojų jaučiasi prislėgti ir pervargę. Kai kuriais atvejais tai lemia išsekimą, kuris, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, dabar yra oficiali medicininė diagnozė. Tačiau manoma, kad vienai grupei – ūkininkams – kyla daug didesnė rizika patirti psichologinių problemų. Keletas įžvalgų, kaip kiekvienas sau galime padėti.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Airijoje vienas iš keturių ūkininkų susiduria su išsekimo problema, nes jų darbas yra labai įtemptas ir reikalaujantis daug pastangų, o tai kelia daugybę pavojų ir įtampos.

„Naujausi tyrimai rodo, kad visame pasaulyje ūkininkai, palyginti su neūkininkaujančiais, patiria didesnį bendrą išsekimą ir pervargimą“, – sako Airijos konsultavimo tarnybos „Teagasc“ sveikatos ir saugos specialistas dr. Johnas McNamara. – Tyrimai taip pat rodo, kad moterys (ūkininkės) patiria didesnį išsekimą nei vyrai. Tarptautiniu mastu labiausiai nuo to kenčia ūkininkai, užsiimantys pienininkyste.

„Mūsų tyrimai rodo, kad 12 proc. ūkininkų patiria nuolatinį stresą ir jiems gresia išsekimo pavojus. Tai labai reikšmingas skaičius. Būtent šiems ūkininkams turėtų padėti konsultavimo ir sveikatos priežiūros tarnybos“, – priduria jis.

Nors vis didėjantis ūkininkams tenkantis spaudimas prisideda prie psichikos sveikatai kylančių pavojų, medicininiai tyrimai taip pat rodo, kad dėl išsekimo žmonės gali susirgti širdies ligomis, padidėjusiu kraujospūdžiu ir 2 tipo diabetu.

„Ūkininkai susiduria su įvairiais iššūkiais“, – sako jis. – Deja, palyginti su kitomis profesinėmis grupėmis, jiems tenka neproporcingai didelė sveikatos problemų našta, susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiniais susirgimais, taip pat psichikos sveikata ir savižudybėmis.“

Kada yra išsekimas?

„Išsekimas yra tada, kai žmogus kenčia nuo toksinio streso ilgiau nei tris mėnesius“, – sako dr. H. Barry, bendrosios praktikos gydytojas ir knygų serijos apie psichikos sveikatą, pavyzdžiui, nerimą, depresiją, potrauminį stresą ir priklausomybę, autorius.

Jis nurodo devynis pagrindinius simptomus:

Nuovargis
Miego sutrikimai
Prasta motyvacija
Anhedonija (nesugebėjimas jausti malonumo ar džiaugsmo)
Prasta koncentracija
Barniai su partneriais ir vaikais
Prasta nuotaika
Dirglumas ir nerimas

Naktinis naršymas internete

Dr. Johnas McNamara iš „Teagasc“ pakartoja dr. H. Barry patarimą kreiptis pagalbos. „Būtinai pasitarkite su savo konsultantais, kad jie padėtų išspręsti jūsų problemas – ūkio konsultantais, banko darbuotojais. Šie žmonės gali padėti jums išspręsti problemas ir pateikti objektyvų požiūrį“, – sako jis.

„Teagasc“ taip pat pataria ūkininkams reguliariai tikrintis sveikatą ir žinoti, kaip stresas juos veikia, o prireikus pasikalbėti su savo šeimos gydytoju. Dabar ūkininkai vis dažniau kreipiasi į gydytojus, o tai yra gerai. Taip pat labai svarbu leisti laiką su šeima ir draugais.

Jis taip pat pabrėžia, kad daugelis žmonių, kurie bendrauja su ūkininkais, pavyzdžiui, veterinarai, konsultantai ir kooperatyvo darbuotojai, dabar yra išklausę specialius mokymus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama bendravimui su ūkininkais sveikatos klausimais, streso simptomų pastebėjimui ir informavimui apie teikiamas paslaugas.

Toksinis stresas

Paula King yra gyvensenos trenerė ir Kingstauno koledžo (Dublinas) direktorė išsekimą vertinanti kaip lėtinį stresą darbe, kuris vis dar nėra sėkmingai valdomas.

„Pasaulinė sveikatos organizacija jį apibrėžia kaip profesinį reiškinį, o ne kaip medicininę būklę, tačiau nepriklausomai nuo klasifikacijos, išsekimas darbe gali turėti įtakos jūsų sveikatai“, – įsitikinusi P. King.

Ji išsekimą apibrėžia kaip fizinio ar emocinio nuovargio būseną, kuri taip pat susijusi su menkesnių pasiekimų pojūčiu ir asmeninio identiteto praradimu.

„Dėl to žmonės gali tapti ciniškai nusiteikę darbo atžvilgiu ir versti save dirbti prieš savo valią“, – sako ji. – Tai taip pat gali reikšti, kad jie vartoja maistą, narkotikus ar alkoholį, kad jaustųsi geriau arba tiesiog kad nieko nejaustų. Gali būti nepaaiškinamų galvos skausmų, skrandžio ar žarnyno problemų arba kitų fizinių nusiskundimų.“

Ji pabrėžia skirtumą tarp streso ir išsekimo.

„Išsekimas gali būti nesiliaujančio streso pasekmė, tačiau tai nėra tas pats, kas per didelis stresas“, – sako ji.

„Stresas dažniausiai reiškia per didelį krūvį, per didelį spaudimą, kuris iš jūsų reikalauja per daug fiziškai ir psichologiškai. Tačiau stresą patiriantys žmonės vis dar gali įsivaizduoti, kad jei tik pavyks viską suvaldyti, jie jausis geriau. Būti išsekusiam reiškia jaustis tuščiam, psichologiškai išsunktam, neturinčiam motyvacijos ir nebesirūpinančiam savimi. Jei dėl pernelyg didelio streso jaučiatės taip, tarsi skęstumėte atsakomybėse, išsekimas – tai jausmas, kad esate visiškai išsisėmę“, – aiškina P. King.

Ji mano, kad nuo asmenybės ir požiūrio į pasaulį taip pat gali priklausyti didesnė ar mažesnė išsekimo rizika: „Tai, kaip žvelgiate į pasaulį, gali turėti didelės įtakos didžiuliam stresui, taip pat perfekcionizmas ir aukštų rezultatų siekianti A tipo asmenybė.“

Kovojantiems su išsekimu, P. King siūlo užduoti sau šiuos klausimus:

Ką galite kontroliuoti?
Ką galite paveikti?
Su kuo turite sutikti?

„Išsekimas yra neginčijamas ženklas, kad kažkas svarbaus jūsų gyvenime neveikia. Kokios yra jūsų viltys, tikslai ir svajonės? Ar nesirūpinate kažkuo, kas jums iš tiesų svarbu? Tai gali būti proga iš naujo atrasti tai, kas iš tiesų daro jus laimingus, sulėtinti tempą ir skirti sau laiko pailsėti, apmąstyti ir pasveikti“, – pataria ji.

Kiekvieną dieną kuriam laikui atsijungę nuo technologijų galėsite pailsėti ir atsigauti. Ji sako, kad kūrybos srityje kūrybiškumas yra galingas priešnuodis nuo išsekimo: „Išbandykite ką nors naujo, pradėkite įdomų projektą ar atnaujinkite mėgstamą hobį, pasirinkite su darbu nesusijusią veiklą.“

Sprendimai

Taigi, jei jaučiate, kad jums gresia išsekimas, ką daryti?

Dr. H. Barry pateikia tris pagrindines rekomendacijas: rūpintis savimi, spręsti problemas ir skirti laiko poilsiui. Jis sako, kad svarbiausia yra rūpintis savimi, ir rekomenduoja, kaip tai padaryti:

Miegokite 8 val. per naktį.
Mankštinkitės bent 30 min. kasdien. Mankšta turėtų būti nesusijusi su ūkio darbais.
Venkite alkoholio.
Tinkamai maitinkitės, venkite nesveiko maisto ir saldumynų.
Venkite per daug naudotis technologijomis, ypač svetainėmis, kuriose pateikiamos tik blogos naujienos arba neigiami įrašai socialinėje žiniasklaidoje.
Jei jaučiatės labai prislėgti, pasitarkite su savo šeimos gydytoju.

Kalbėdamas apie problemų sprendimą, dr. H. Barry taip pat siūlo nustatyti pagrindines problemines sritis ir ieškoti sprendimų, o ne nerimauti dėl problemų. „Užsirašykite jas ir spręskite jas vieną po kitos“, – sako jis. – Ieškokite pagalbos pas kitus ūkininkus, savo šeimos narius ar ekspertus, jei jums kyla sunkumų kokioje nors srityje, pavyzdžiui, dėl finansinių rūpesčių.“

Trečias svarbiausias patarimas – pertraukos atokvėpiui. „Kai tik įmanoma, net ir trumpam pailsėkite. Galiausiai sezono pradžioje susiplanuokite pertraukas ir griežtai jų laikykitės“, rekomenduoja dr. H. Barry.

Trumpai tariant

Norint įveikti išsekimo problemą, reikia taikyti „trijų A“ metodą:
Atpažinti: atkreipkite dėmesį į įspėjamuosius ženklus.
Atvirkštinis veiksmas: pašalinkite žalą ieškodami paramos ir mažindami stresą.
Atsparumas: rūpindamiesi savo fizine ir emocine sveikata ugdykite atsparumą stresui.

Parengta pagal užsienio spaudą. Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT