Tvarus anglies ūkininkavimas: anglies dioksido kreditų rinka ir finansiniai instrumentai

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė

2022-02-21

^©LŽŪKT nuotr.

Siekiant klimato neutralumo, viena pagrindinių dirvožemio funkcijų yra anglies sekvestracija – organinės dirvožemio anglies kaupimas. Siekiama, kad ES kasmet dirvožemyje būtų sekvestruojama virš 300 mln. tonų anglies. Kokiais būdais, priemonėmis ir lėšomis tai pasiekti, sudėliota Europos Komisijos pranešime „Tvarus anglies ūkininkavimas“. Apie šį dokumentą ir jo nešamą žinią kalbamės su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo vadovu Sauliumi Cironka.

Anglies ūkininkavimas – neseniai atsiradęs terminas. Kaip jį suprasti ir kokie pagrindiniai pranešimo „Tvarus anglies ūkininkavimas“ teiginiai?

Žemės ūkis yra viena svarbiausių verslo šakų visoje Europos Sąjungoje. Žemės ūkio sektorius ne tik užtikrina gyventojų apsirūpinimą maistu, jam tenka svarbus vaidmuo gamtos išteklių naudojimo ir kaimo vietovių ekonominio vystymosi srityse: net 77 proc. ES teritorijos yra kaimo vietovės, kuriose gyvena pusė visų ES gyventojų (apie 250 mln.) ir veikia apie 11 mln. ūkių, kuriuose sukuriama daugiau nei 22 mln. darbo vietų.

Kaip žinia, maisto gamybos procese atsiranda šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos, kurios savo ruožtu daro įtaką klimato kaitai. 2015 m. daugiau nei 170 šalių pasirašė Paryžiaus susitarimą ir sutarė imtis priemonių, mažinančių klimato kaitą. Šalys susitarė, kad iki 2050 m. ŠESD emisijos taps nulinėmis – tai reiškia, kad visose šalyse bus imtasi priemonių, mažinančių ŠESD emisijas, arba didinančių CO₂ užrakinimą, neleidžiant joms patekti į atmosferą.

Viena tokių priemonių yra anglies kaupimas dirvožemyje ją užrakinant jame. Šis procesas kitaip dar vadinamas sekvestracija. Žemdirbiai, augindami žemės ūkio produkciją, gamina mums visiems reikalingą maistą, o gamybos procesuose atsiranda ŠESD emisijos.

Kaip jų išvengti? Išeitis – kaupti anglį savo dirvožemiuose, t. y. pasirinkti anglies ūkininkavimą (angl. Carbon farming). Procesas gana sudėtingas, bet jį šiek tiek paprasčiau galima paaiškinti prisiminus fotosintezės procesą, su kuriuo susipažinome mokykloje, – kai augalai saulės spindulių, vandens ir chlorofilo pagalba absorbuoja anglies dvideginį iš atmosferos ir gamina deguonį bei užrakina anglį.

Taigi, Europos Komisija yra įsitikinusi, kad žemdirbiai gali būti pagalbininkai sprendžiant atmosferos taršos mažinimą per anglies kaupimą dirvožemyje. Apie tai ir kalbama praėjusių metų pabaigoje paviešintame Europos Komisijos pranešime Europos Parlamentui (COM(2021) 800 final.) „Tvarus anglies ūkininkavimas“.

Šiame dokumente Europos Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad anglis yra vienas svarbiausių elementų, kuris naudingas visai žmonijai, bet tuo pačiu mano, kad reikia skirti daugiau dėmesio anglies CO₂ junginiui, kurio koncentracija atmosferoje yra labai padidėjusi ir sukelia šiltnamio dujų efektą.

Komisija dar kartą pabrėžia, kad ES šalys turės imtis visų įmanomų priemonių, kad iki 2050 m. ŠESD emisijos taptų nulinės.

Kokiais būdais, Europos Komisijos nuomone, galima pasiekti nulines ŠESD emisijas?

Jos nuomone, nulines ŠESD emisijas galima pasiekti keliomis priemonėmis. Viena jų – efektyviau naudojant energiją, mažinant iškastinio kuro naudojimą, kuriant mažiau taršias technologijas ir pan.

Kita priemonė – turėtume naudoti anglį iš perdirbtų atliekų, paimti iš atmosferos ar biomasės, taip pat daugiau dėmesio skirti bioekonominiams cikliniams procesams. Trečioji siūloma priemonė – stengtis išsaugoti ir kaupti anglį panaudojant anglies ūkininkavimo technologijas.

Europos Komisija supranta, kad anglies kaupimas yra ciklas, apimantis kaupimą, laikymą ir disponavimą, todėl išsako nuomonę, kad šis procesas turi būti standartizuotas visose ES šalyse – pradedant metodais ir baigiant informacijos teikimu.

Ar tai realu? Juk nemažai reikalavimų turės įgyvendinti ūkininkai, o kai kurios strategijos, pvz., anglies ūkininkavimo, tik kuriamos ir apskritai dar daug neaiškumų?

Išties anglies ūkininkavimas mums yra pakankamai nauja sąvoka, ir iššūkių čia tikrai netrūks. Labai daug įvairių iniciatyvų išsako maisto gamybos ar prekybos kompanijos, kurios kelia sau iššūkius gaminti nulinės emisijos produktus pakankamai anksčiau nei 2050 m. Jau dabar prekybos centruose galime rasti maisto produktų, kurių etiketėse nurodoma, kad jis pagamintas su nuline CO₂ emisija. Todėl Europos Komisija kaip vieną realiausių galimybių pasiekti šį rezultatą nurodo bendradarbiavimą tarp įvairių sektorių, kur ypač svarbus tampa žemės ūkio sektorius su savo galimybėmis dirvožemyje sekvestruoti anglį.

Ūkininkavimas kaupiant anglį tampa nauju verslo modeliu, kuris, Europos Komisijos nuomone, padėtų įgyvendinti žalinimo ar strategijos nuo lauko iki stalo tikslus, sumažinti taršą. Pateiktame dokumente pasakoma, kad šie verslo modeliai sudarytų galimybę papildomai gauti pajamų.

Europos Komisija sako, kad anglies ūkininkavimo sistema kai kur jau veikia ir yra savanoriška, todėl šioje veikloje savanoriškai sukaupta anglis skatina atsirasti naują anglies kreditų sistemą. Žemdirbiai, parduodami savo tradicinius produktus, gali pasiūlyti rinkai ir anglies kreditus, kurių pirkėjais gali būti maisto perdirbimo ar kitų sektorių įmonės, kurios taip pat turi mažinti ŠESD emisijas, bet dėl įvairių priežasčių to labai greitai padaryti negali. Todėl Europos Komisija mano, kad siūlomų anglies kreditų kainos turi atitikti ūkininko ekonominį indėlį, skatinti perėjimą prie aplinkai palankių žemės ūkio praktikų ir technologijų.

Taip. Yra tam tikrų barjerų, kuriuos reikės įveikti. Kol kas nėra bendros ir efektyviai bei pigiai veikiančios sistemos, todėl visuomenėje dar egzistuoja nepasitikėjimas šia veikla. Tuo pačiu reikia sukurti žiniomis pagrįstą mokymo ir konsultavimo sistemą. Tačiau tai galimybė žemdirbiams, gaminantiems žemės ūkio produkciją ir įgyvendinantiems žalinimo reikalavimus, už sukauptą anglį gauti papildomai pajamų.

Barjerų nemažai, įsipareigojimų laikas taip pat senka. Be to, svarbu taikyti tokias anglies ūkininkavimo praktikas, kurios geriausiai atitinka šalies bei individualaus ūkio situaciją. Kokie numatomi finansavimo šaltiniai ir kokie kuriami įrankiai ar sistemos?

Anglies ūkininkavimas žingsnis po žingsnio juda mūsų link. Kaip jau minėjau, ši veikla jau yra įgyvendinama kai kuriose šalyse, bet ji yra pagrįsta savanorišku dalyvavimu tokio tipo projektuose. EK mato perspektyvą šioje veikloje, todėl tam, kad būtų įveikti šie barjerai, numato tokius galimus viešojo finansavimo šaltinius, kaip lėšas iš BŽŪP įgyvendinimo priemonių, Europos inovacijų partnerystės (EIP), galimybės panaudoti Sanglaudos fondą (Cohesion) ir valstybės paramą.

Anglies ūkininkavimas yra nauja veikla Europoje, todėl minėtame dokumente Europos Komisija išsako nuomonę, kad tam reikės sukurti bendras taisykles ir metodologiją, kuri leistų vienodai vertinti anglies kaupimą. Tam planuojama įsteigti darbo grupę, kuri rengtų reikalingus dokumentus, analizuotų situaciją ir teiktų pasiūlymus visoms ES šalims.

Europos Komisija mano, kad šalyse turi veikti žemdirbius konsultuojanti sistema, kuri supažindintų ir padėtų žemdirbiams įsitraukti į anglies ūkininkavimo veiklą, suteiktų ne tik žinių, bet ir leistų naudotis inovatyviais įrankiais. Tam turėtų būti stiprinama konsultavimo veikla ir labiau panaudota ES šalyse veikianti Žinių ir inovacijų paramos sistema (AKIS), kur numatomas glaudus bendradarbiavimas tarp mokslo, žemdirbių ir konsultavimo. Į ją dedama daug vilčių.

Europos Komisija taip pat nurodo, kad ES yra kuriamas ūkio veiklos tvarumui skirtas įrankis (FaST), kuriuo žemdirbiams bus galima pateikti reikalingą informaciją ūkio lygmenyje: kokios yra emisijos, kokie sekvestracijos rezultatai ir pan.

Kaip jau kalbėjome, anglies ūkininkavimas gana nauja veikla, todėl Europos Komisija skirs daug dėmesio tam, kad patirties gavimui ir sistemos kūrimui būtų galima pasinaudoti paramos priemonėmis, tokiomis kaip The Horizon Europe mission „A Soil Deal for Europe”, sukurti anglies ūkininkavimo parodomųjų (demo) ūkių tinklą, skaitmenizuoti anglies emisijų ir sukauptos anglies apskaitą, remti mokslo tyrimus, kurie padėtų efektyviau kaupti anglį, taip pat integruoti Miškų strategijos su Dirvožemio gerinimo strategijos tikslais ir pan. Šiame dokumente Europos Komisija sako, kad planuojama įtraukti ir vandenynų augmenijos gebėjimą kaupti anglį (angl. Blue carbon farming).

Taigi, anglies ūkininkavimas yra viena pagrindinių priemonių siekiant klimatui neutralaus žemės ūkio ir miškų sektoriaus. Kokie darbai laukia?

Pirmieji žingsniai jau žengti, todėl Europos Komisija nori, kad anglies ūkininkavimas įgautų didesnį pagreitį. Šiuo metu yra parengta Anglies ūkininkavimo parankinė knyga, tačiau dar daug reikia padaryti, kad būtų sukurta sistema. Tam planuojama eilė priemonių, tokių kaip bendros ES ūkiuose sukauptos anglies apskaitos ir sertifikavimo sistemos sukūrimas, pastovus pasikeitimas sukaupta patirtimi įvairiuose renginiuose ir pan.

Visų šių priemonių tikslas lieka bendras – kad iki 2050 m. gamybos procesuose ar kitoje veikloje atsiradusi nors viena tona CO₂, turės būti padengta, sukaupta ir sekvestruota tona anglies.

Laukia ilgas kelias, bet tikiu, kad pasinaudoję kitų šalių patirtimi ir ES šalyse sukurta sistema, mes jį sėkmingai nukeliausime.

Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi agroakademija.lt vyr. redaktorė Ramunė Sutkevičienė