Gegužės 23 d., ketvirtadienis | 24

Tvarių ūkių patirtys: ateitį užtikrins ir ūkininkų sąmoningumas, ir inovacijos

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2024-05-10

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Prie tvariosios žemdirbystės pereinantys ūkininkai atgal nesidairo. Pakalbinome tris ūkininkus, kurie kasmet pritaiko vis daugiau tvariosios žemdirbystės praktikų ir sako, kad jų derlius išaugo arba nepasikeitė, bet sumažino išlaidas trąšoms ir kurui. Prireikus papildomo kapitalo, jie gavo „HeavyFinance“ beprocentes žaliąsias paskolas. Sėkmė pasiekiama skirtingai – sunkiu darbu, domėjimusi inovacijomis ir jų pritaikymu, eksperimentais, tinkamu valdymu, finansais – kiekvienas ūkininkas turi savo istoriją.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Olegas Naturjevas, 400 ha augalininkystės ūkio šeimininkas (Kauno r.)

Ūkininkaujame jau trys kartos: tėtis šį kelią pasirinko daugiau nei prieš tris dešimtmečius, 2004 m. prisijungiau aš, pernai – mano sūnus. Auginame žiemines kultūras, tokias kaip miežius, kviečius, rapsus ir ankštines – žirnius ir pupas. Sėjomainą taikome nuo pat ūkio įkūrimo, sėjame tarpinius pasėlius, tiriamės dirvožemį.

Prie nearimės technologijos perėjau palaipsniui. Seniau dalį laukų ardavau, dalį skusdavau. Dabar tik skutame, dirbame minimaliai taikydami strip-till technologiją. Sėjame kai kur tiesiogiai. Kas paskatino atsisakyti plūgo? Domiuosi naujovėmis ir aktualijomis, tariamės su kolegomis ūkininkais, konsultantais. Žinoma, yra ekonominė nauda – mažesnės sąnaudos ir darbas sparčiau einasi. Kadangi žemę mažiau judiname, išvengiame didesnės dirvos erozijos. Mažindami mineralinių trąšų kiekį, naudojame biologines trąšas, išbandėme ir organines. Pastebėjau, kad žemę lengviau įdirbti, o dirvožemio tyrimai parodė, jog padaugėjo humuso, laukuose mažiau užmirkimo.

Suprantama, kad pereitume prie kitų technologijų taikymo, reikėjo lėšų. Pradėjus domėtis alternatyvomis ne iš bankų, socialiniuose tinkluose atradau bendrovę „HeavyFinance“. Pasiskambinau. Pasikalbėjome ir pradėjome bendradarbiauti – viskas paprasčiau, greičiau ir lanksčiau. Naudojausi visais jų produktais: plėtros ir žaliąja paskola, o pusė mano žemių yra įtrauktos į Anglies ūkininkavimo programą.

Žaliąją paskolą esu pasiėmęs prieš dvejus metus. Puikus pasiūlymas – papildomi pinigai ir paskola už 0 % palūkanų. Kai paskolą išsimokėsiu, tapsiu anglies sertifikatų pardavimo naudos gavėju ir turėčiau gauti papildomai pajamų už ūkyje sukurtus ir parduotus anglies taršos sertifikatus. Tai gana naujas produktas, tad naudą pamatysime šiek tiek vėliau. Darysime žemės tyrimus, žiūrėsime, kiek joje susikaupė anglies. Pagal tai bus apskaičiuoti anglies sertifikatai.

Jolanta Greinienė, 1500 ha augalininkystės ūkio šeimininkė (Kaišiadorių r.)

Mes antroji ūkininkų karta po nepriklausomybės. Nuėjome ilgą tobulėjimo kelią ir per rekordiškai trumpą laiką jau esame pasaulinio lygio rinkos dalyviai. Esame sumanūs verslininkai, darbštūs, išsilavinę, mokantys valdyti pažangias technologijas, keliaujantys, mokantys užsienio kalbų, gebantys tvarkingai apsirengti ir norintys gyventi oriai. Tad ūkininkas toli gražu nebe toks, koks buvo mūsų tėvų laikais, nors daugelis iš mūsų yra jų mokiniai. Ne išimtis ir aš.

Esu buhalterė, tad tėvukas mane išmokė agronomijos pagrindų. Labai nudžiugau, kai pasiūlė pareiti iš sostinės į kaimą ir tęsti ūkininkavimą. Aukštakulnius nusispyriau, persiaviau guminius batus ir ūkyje drauge su vyru darbuojamės 11 metų. Pradėjome nuo 40 ha, dabar tvarkomės apie 1500 ha augalininkystės ūkyje. Daugiausia auginame žieminių kultūrų: kviečius, rapsus, miežius. Auginame tarpinius augalus, dobilus. Šiemet pasėjome vasarinių miežių, bandysime auginti salyklą, grikius.

Nuo pat ūkininkavimo pradžios domėjausi, kaip dirbti žemę, kad jos nenualintume ir sveiką paliktume ateities kartoms. Man tai labai svarbu. Ieškojome organinių trąšų, bakterijų, palaipsniui mažinome mineralinių trąšų. Reikia tik atrasti savo būdą. Mūsų dirvožemyje rasite ir grybų, ir sliekų. Nuolat eksperimentuojame, esame atviri. Žinoma, galima pasirinkti saugų viduriuką – kulti 5 t/ha, naudoti jau išbandytus produktus. Tačiau šiandien ūkininkas yra verslininkas ir turi rizikuoti. Aš noriu kulti 7 t/ha ir to siekiu kiek įmanoma gerindama dirvožemį. O kai dar randi patikimus finansinius partnerius kaip „HeavyFinance“, sumanymus lengviau įgyvendinti.

Bendrystė prasidėjo nuo pat jų įsikūrimo prieš ketverius metus, pavasarį, kada ūkininkai būna biedniausi. Pasitaikė proga įsigyti žemės, bet norėjosi bankui skiriamą20 proc. avansinį mokėjimą pasilikti gamyboje. Ieškojau alternatyvų. Feisbuke pamačiau įmonės reklamą. Nuo pirmo sakinio radome bendrą kalbą – viskas paprasta, tereikia paskambinti.

Ėmiau paskolą žemės ūkio paskirties žemei įsigyti, sandėliui statyti, apyvartinėms lėšoms, naudojausi ir beprocente paskola. Buvau patikima klientė, tad pasiūlė sudalyvauti Anglies kaupimo programoje. Man šitas variantas labai tiko. Jau beveik ketverius metus joje dalyvaujame. Kasmet įmonės konsultantai daro dirvožemio tyrimus. Viskas gerai. Vadinasi, einame teisingu keliu. Esu patenkinta.

Čia yra gamta. Dirvožemio gerinimo priemonės, teisingas dirvožemio dirbimas reikalauja apsišarvuoti kantrybe, tam turi praeiti 4–5 metai. Ūkininkavimas yra be proto daug reikalaujantis fizinių jėgų darbas. Kartais net protu sunku suvokti, kad žmogus gali pakelti tokį krūvį.

Linkiu Lietuvai nenustekenti ūkių, o leisti juos išauginti iš kartos į kartą, su pagarba, perduodamu verslu. Noriu klestinčios Lietuvos, turtingos, laimingos, sukurtos žmogui patogiai gyventi.

Simonas Butkus, 300 ha augalininkystės ūkio šeimininkas (Pakruojo r.)

Interneto platybėse ieškojau kreditorių – ketinau įsigyti padargus nearimei žemdirbystei. Pamačiau „HeavyFinance“ informaciją apie galimybę pasinaudoti beprocentėmis paskolomis. Nuvykau į biurą Vilniuje, šiltai, draugiškai priėmė, išsamiai viską papasakojo. Naudojuosi visais jų produktais – paprasta plėtros paskola, žaliąja paskola, pirmus metus esu prisijungęs ir prie Anglies ūkininkavimo programos. Labai patinka išskirtinis atsiskaitymo grafikas, daugelis procesų vyksta lanksčiau, paprasčiau, greičiau, mažiau visokių reikalavimų nei įprastame banke.

Ūkininkauju jau 16 metų. Stengiuosi tai daryti tvariai. Labai mažai žemės plotų belikę, kur naudoju chemiją ir tai labai minimaliomis normomis.

Ūkius turiu du. Viename ūkininkauju tik ekologiškai, ypač kur žemės nenašios. Tam atseikėta apie trečdalį viso ūkio dirbamo ploto. Ir dirvožemiai ten įdomūs: viename gale molis, kitame – jau durpė. Turime smėlio, akmenų ir net skaldos. Ekologiškai auginame žirnius, avižas, rugius, grikius. Kur žemės neblogos, auga žieminiai kviečiai, rapsai, vasariniai kvietrugiai. Nesistengiu pasiekti maksimalių derlių, nes tas siekimas dažnai nuvilia. Pvz., pernai praūžus krušai, pusę derliaus liko lauke, o pinigine išraiška – išskrido daugiau kaip 100 000 eurų.

Žemę dirbame minimaliai, auginame tarpinius pasėlius, garstyčias daug anksčiau, nei sudarytos ekoschemos, taikome sėjomainą, o ir protingas trąšų, chemijos paskaičiavimas labai padeda – išsiverčiame su mažesniu kiekiu trąšų, pesticidų.

Dirvožemio kol kas nesityrėme, stebime pasėliuose augančias piktžoles, analizuojame. Iš jų galima daug ką sužinoti apie dirvožemio rūgštumą ir kt. savybes. Dalyvaujame Anglies ūkininkavimo programoje, prie kurios prisijungti tikrai nesudėtinga. Manau, kad dalyvauti joje prasminga. Visų pirma, naudinga klimatui, su minimalia žemdirbyste sutaupomas laikas, mažinamos kitos ūkio veikloje reikalingos sąnaudos, tuo pačiu mažiau ir taršos išmetama.

Ar prisijungti prie jos kitiems? Kiekvieno individualus sprendimas, nes jį lemia daug veiksnių, kaip antai: ūkio dirvožemis, turima technika ir padargai, nuomojamos ir nuosavos žemės santykis. Juk kiekvienas ūkis skirtingas, kaip ir jo ūkininkavimo istorija. Aš jau apsisprendžiau.

Ūkininkus kalbino Ramunė Sutkevičienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, agroakademija.lt vyr. redaktorė