Lapkričio 21 d., ketvirtadienis | 24

Trys ūkininkavimo istorijos: patirtys einant tvarumo link

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt
2024-10-16

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Žemdirbiai kaskart suka galvą, kaip padidinti ūkio efektyvumą, protingiau naudoti turimus išteklius, pasirinkti tinkamus finansinius partnerius, ūkininkauti tvariau piniginei ir gamtai. Apsisprendę nebedvejoja. Pakalbinome tris ūkininkus, kurie plėtoja tausojamąją žemdirbystę, plečia bei modernizuoja ūkius ir optimistiškai žiūri į ateitį bendradarbiaudami su „HeavyFinance“. Jūsų dėmesiui – Aivaro Valainio, Petro Pošiūno ir Deivido Kintos – ūkininkavimo istorijos, nepakartojamos ir savitos.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Aivaras Valainis, ekologinio mišraus ūkio savininkas (Rokiškio r.)

Nuo pat pradžių buvome tvirtai apsisprendę ūkininkauti ekologiškai. Man svarbu puoselėti tai, kuo tikiu. Prieš 4 metus su šeima persikraustę iš sostinės į gimtąjį Rokiškį, įregistravę ūkį, pasirašę sutartį su VĮ „Ekoagros“, pasukome pienininkystės ir augalininkystės kryptimi. Šiek tiek įgūdžių buvo iš vaikystės, kai turėjome apie dešimt galvijų prižiūrėti. Vis tik pasirinkau finansininko kelią ir dabar dar vykdau individualią veiklą: konsultuoju tarptautines finansines įstaigas, tad ūkininkauti reikėjo mokytis iš naujo.

Šiuo metu turime daugiau kaip 100 galvijų. Aktyviai plečiamės ir modernizuojame ūkį. Vieninteliai Rokiškio rajone pasistatėme melžimo robotus, padarėme automatizuotą šėrimą grūdiniais pašarais, turime mechanizuotą žolinių pašarų dalijimą. Per artimiausius 2–3 metus planuojame pasiekti aukso vidurį – 500 galvijų, apie 350 melžiamų karvių.

Pastarieji metai pienininkystei nėra patys geriausi ir, manau, dar keletą metų tai tęsis. Bet tuo pačiu tai sudaro kaip ir žirkles: Lietuva pieno produktus eksportuoja, perdirbėjams ateityje bus problemų, nes susidurs su pieno trūkumu. Vyresniosios kartos atstovai jau nebenori investuoti į ūkius. Mano strategija yra plėstis mažėjančių ūkių sąskaita. Aišku, yra skausminga, reikia daug investicijų trumpuoju laikotarpiu, bet ilguoju dėl tų pačių žirklių atsiras nauda. Esu ambicingas ir žinau, kad tikrai galiu, norisi judėti pirmyn, kurti, man įdomūs nauji dalykai.

Kadangi pienininkystę vystome drauge su augalininkyste, turime maždaug apie 320 ha žemės. Auginame kvietrugius, kviečius, kukurūzus, lubinus, grikius, žirnius, avižas. Didiname ir kultūrų skaičių, ir dirbamos žemės plotą. Iš esmės viskas grįžta į ūkį, pvz., kaip pašarai. Parduodame ekologinius rapsus, tuo pačiu keičiame į ekologines rapsų išspaudas, o tai leidžia didinti pieno kokybinius rodiklius ir primilžius, atsižvelgiant į tai, kad yra daug ribojimų dėl priedų naudojimo gyvuliams. Šiuo metu vidutinis bandos primilžis apie 25 l. Saugiai ir tausojant gyvulį ekologiniame ūkyje iš vienos karvės per dieną primelžti 33 l būtų puiku. Manau, kad tai tikrai pasieksime. Suprantama, kad ekologinis pienas šiandien kainos atžvilgiu nėra rentabilus, todėl su augalininkyste subsidijuojame pieno ūkį, kuris realiai „suvalgo“ apie 7 tūkst. Eur kas mėnesį. Asmenines pajamas taip pat reinvestuoju į ūkį. Taip ir sukamės.

Visa mūsų veikla susijusi su pasirinkimu gyventi ekologiškai. Žiūrime, kaip efektyviai panaudoti turimas žemes, augalų rotaciją, renkamės didelę augalų kaitą (7–8 kultūros), sėjame tarpinius pasėlius, žemę dirbame sekliai, kur įmanoma, naudojame tik organiką – tręšiame mėšlu. Dėl bearimės technologijos šiek tiek sudėtingiau. Stengiamės žemę dirbti kaip įmanoma minimaliau, sekliai skutame, naudojame ekologines akėčias. Bandome įvairias technologijas ir ieškome, kas laukams tinkamiausia, kaip kontroliuoti piktžoles ir kt. Testuojame skirtingų gamintojų padargus, bandome tuos pačius laukus skelti į dvi dalis ir taikyti skirtingus žemės dirbimus, juos lyginame ir t. t.

Beieškodami informacijos ir atradome „HeavyFinance“. Man patinka, jog įmonė specializuojasi žemės ūkio sektoriuje, nes esi tikras, kad jie žino ir supranta ūkininko darbo ciklus, to nepasakysi apie bankus. Pradžia su „HeavyFinance“ buvo lengva, greitai aptarėme ir sutarėme dėl grafikų. Jie operatyviai atsižvelgia į pasikeitimus ūkyje, pavyzdžiui, jei yra nuostolių. To labai reikia, nes ūkyje juk visko pasitaiko – besitęsianti pieno sektoriaus krizė, augalininkystė su sausromis ar iššalimais, derliaus mažėjimu. Reikia finansinių injekcijų, todėl jų lankstumas ir gebėjimas pažvelgti kitu kampu ūkininkui labai pravartus.

Kadangi dirbami žemės plotai nemaži, tai leidžia įsigyti didesnius pirkinius: paskola skirta dar vienam melžimo robotui įsigyti. Kad mažintume azoto praradimus, taršą ir kvapus, papildomai su ES parama statomės dengiamą srutų rezervuarą, elevatorių su keturiais bokštais, džiovyklomis ir valymo įrenginiais.

Paskatinti tokios bendrystės jau mėnuo kaip prisijungėme prie „HeavyFinance“ Anglies kaupimo ūkininkavimo programos – puiki galimybė kompensuotis palūkanas parduodant ūkyje sukauptus anglies dvideginio sertifikatus. Žinoma, rinka dar reikalauja teisinės priežiūros dėl kainų valdymo, nes leidžia didelėms perdirbimo gamykloms naudotis anglies sertifikatų pirkimu nemažinant savo emisijų, bet iš esmės ši programa leidžia ūkininkui uždirbti papildomų pajamų, skatina pereiti į tausojamąja žemdirbystę, o tai ateityje atneš pajamų, ne tik galimybę kompensuoti palūkanas.

Anglies ūkininkavimo programą vertinu teigiamai ir esu įsitikinęs, kad ji rinkoje tikrai reikalinga, ypač ūkiams, kurie nėra ekologiniai. „HeavyFinance“ laikau patikimu finansiniu partneriu, kuris padeda eiti pažangos keliu.

Petras Pošiūnas, drauge su šeimos nariais valdantis 2000 ha ekologinį augalininkystės ūkį (Švenčionių r.)

Pradėjome ūkininkauti vieni pirmųjų Lietuvoje, kai tik išėjo Ūkininko ūkio įstatymas. Šiuo metu esame bene stambiausias ūkis Švenčionių rajone. Ekologinę kryptį pasirinkome dar 1996 m., kai ES paramos nebuvo. Mes už tai, kad maistas būtų sveikesnis ir gamtą tausotume. Auginame grikius, avižas, žieminius kviečius. Žinoma, buvo ir geresnių, ir blogesnių metų.

Gaila, kad ekologija kol kas lietuvaičių nelabai vertinama, mažai pas mus perdirbėjų, kuriems reikalinga ekologinė produkcija. Kai ji brangesnė, žmonės nelabai perka. Juk vartotojas nustato, ko jam reikia. Į tai ir rinka reaguoja. Mūsų ūkio grūdai daugiausia „išvažiuoja“ svetur.

Ūkio dirvožemis įvairus: nuo 28 ar 50, yra net ir 55 našumo balų. Išsityrėme laukų dirvožemį. Tyrimai rodo, kad trūksta kalio, fosforo, mikroelementų. Matosi ir pagal derlių: jei netręši, tai jis menkesnis. Pavyzdžiui, šiemet grikių kūlėme apie 1 t/ha ir avižų ne kas – iki tonos iš hektaro byrėjo. Tokia vasara. Suprantama, kad žemė reikalauja trąšų. Tai ir sukame galvą, kokias ekologiškas trąšas naudoti. Mąstome apie medžio pelenus. Tik reikia sugalvoti, kai juos sugranuliuoti, kad tolygiai pasiskleistų.

Kad dirvą gerintume, taikome sėjomainą, sėjame tarpinius pasėlius, prieš dešimtmetį pasirinkome bearimę technologiją. Taip nuolat ir suki galvą, kaip ūkininkauti tvariau piniginei ir gamtai. Ūkininkas juk pats prisiima rizikas. Be to, reikia dairytis įvairių finansinių galimybių. Va, čia pasinaudojome puikiu pasiūlymu – „HeavyFinance“ beprocente žaliąja paskola. Įsigijome neariminei žemdirbystei plėtoti skirtos technikos, tempiamus negilaus skutimo padargus. Kiek žinau, kiti statosi grūdų sandėlius, džiovyklas. Labai reikalinga ir naudinga finansinė pagalba. Ūkyje darbų yra daug, technologijos tobulėja, tad poreikių yra įvairių ir nuolat. Visas turimas lėšas juk investuoji į ūkio veiklos tobulinimą.

Prieš 4 metus prisiėmėme įsipareigojimus dar labiau tausoti dirvą – dalyvaujame „HeavyFinance“ Anglies ūkininkavimo programoje. Šiemet į ūkį buvo atvažiavęs agronomas iš Vokietijos tikrinti mūsų žemių. Džiugu, kad einame teisingu keliu. Manau, kad ūkininkams verta dalyvauti šioje programoje. Šiaip ar taip, daugelis arimo atsisakė, ypač ekologinių ūkių šeimininkai, taiko įvairias dirvožemio gerinimo priemones. Visi linkę sutaupyti, tad pasirinkus bearimę technologiją, tikrai sumažės, kuro, darbo sąnaudų, be to, bus kaupiami anglies kreditai, už kuriuos ūkis gaus papildomų pajamų. Reikia naudotis šitomis programomis. Labai svarbu, kad kuo daugiau mūsų šalies ūkininkų eitų tvariu keliu.

Deividas Kinta,200 ha augalininkystės ūkio šeimininkas (Ukmergės r.)Auginame kviečius, rapsus, miežius, žirnius. Šiemet dar ir avižas, nors nežinau ar prie jų grįšiu. Jei būtų buvęs geras derlius, tai parduoti nebūtų buvę sunku. Avižų tikrai reikia ir Lietuvos įmonėms. Tik šiųmetė sausra ir daugiau nei savaitę tvyrojęs 34 oC karštis avižas tiesiog išdegino, ir derliaus nebuvo. Taip kiekvienais metais – nauji iššūkiai. Dairausi, kuo galėčiau papildyti auginamas vasarines kultūras, žvilgčioju į saulėgrąžas ir kukurūzus.

Savo ūkį įregistravau 2011 metais, bet ūkiškus darbus padėdavau nudirbti tėvukui dar būdamas moksleivis. Kai ūkis padidėjo, nusipirkau galingesnį traktorių ir lėkštinį skutiką. Po rapsų, žirnių stengdavausi plūgo nebenaudoti, dirvą tik prasiskusti. Pamačiau, kad taip ją išdirbus puikiai galima sėti. Be to, sutaupau ir laiko, ir kuro. Pas mus dirvos molingos, o molį išarus būdavo problema jį išsidirbti: jei uždžiūvo, tai kol nebus lietaus, žemės nebeišdirbsi, kad ir kaip stengtumeisi. Taip ir ėjau link to, kad visai nebenaudoti plūgo, o sėti iš karto po skutiko. Vėliau jį pakeičiau tiesiogine sėjamąja. Dabar jau 4 sezonai sėju tik tiesiogiai. Įsigijau ražienines akėčias, kuriomis pravažiuoju po nukūlimo, susidaiginu pabiras ir važiuoju sėjamąja. Taip ir pradėjau judėti tvaraus ūkininkavimo link.

Dirvožemį tyriausi, kai dar naudojau skutiką. Daug kas gąsdino, kad bus blogai, kad teks grįžti prie plūgo, kad nukentės derlius. Galiu drąsiai sakyti, kad dėl pasirinktos tiesioginės sėjos jokio derliaus nuostolio nepatyriau, na, jei gamta neįsikišdavo. Žinoma, turiu tvarkingiau nusikulti, tinkamai pasidėlioti sėjomainą, sėju tarpines kultūras. Auginu nemažai žolynų, kurių mišiniuose yra facelijų, ridikų, garstyčių, dobilų. Savo žemę stipriai gerinu. Štai nusikūliau dobilus, tiesiai į dobilieną įsėjau kviečius. Jie puikiai jaučiasi ir gražiai žaliuoja.

Ieškodamas kombaino ir kas man jį lizinguos, atradau „HeavyFinance“. Buvau vienas pirmųjų klientų. Gavau paskolą, įsigijau technikos, o paskui jau toliau kartu keliavome. Reikėjo apyvartinių lėšų, nes ūkiui, bent jau mažesniam, be jų neįmanoma. Taip pat iš jų gavau. Paskui dar žalioji paskola, na, o vėliau atsirado Anglies ūkininkavimo programa. Man nieko nereikėjo keisti, aš jau buvau tvaraus ūkininkavimo kely, tik reikėjo pasinaudoti pasiūlyta programa.

Sukant šiuo keliu, reikia apsišarvuoti kantrybe, ypač taikant tiesioginę sėją. Reikia susitaikyti, kad pradžioje, po sėjos, laukų būklė atrodo blogai, bet tik akims, o ne augalui. Jis tikrai puikiai jaučiasi augdamas tarp stagarų ir liekanų. Reikia kantrybės ir žinių, o pastarųjų tikrai ne vienam trūksta, ypač apie tarpinius augalus, jų poveikį dirvožemiui, kokius mišinius auginti, kiek kiekviena kultūra ir ko dirvožemyje sukaupia. Agronominiais klausimais taip pat konsultuojuosi su „HeavyFinance“ specialistais.

Anglies ūkininkavimo programa ūkininkams – didelis ir geras paskatinimas rinktis tvarų ūkininkavimą. Siūlyčiau kiekvienam eiti link to ir pasinaudoti galimybėmis. Gamta keičiasi, turime prie to taikytis ir mes – eiti toliau, taupydami tiek savo, tiek gamtos resursus.

Ūkininkus kalbino Ramunė Sutkevičienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, agroakademija.lt vyr. redaktorė. Nuotraukos iš asmeninio ūkininkų archyvo.