• Temos
• Gyvulininkystė

Tinkamas mėšlo tvarkymas – nauda klimatui

2025-01-08

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotrauka iš Mindaugo Kinderio ūkio, agroakademija.lt

Mėšlo tvarkymas 2022 m. prie Lietuvos ŠESD prisidėjo 426 tūkst. t CO₂ ekv. ir sudarė apie 3 % viso Lietuvos ŠESD kiekio. Dėl mėšlo tvarkymo 2022 m. susidarė 9,5 tūkst. t metano (8 % Lietuvos CH₄ išmetimų) (265 tūkst. t CO₂ ekv. per metus) ir 0,6 tūkst. t azoto oksido (6 % Lietuvos N₂O išmetimų) (161 tūkst. t CO₂ ekv. per metus).

Metanas išsiskiria skaidantis organinėms medžiagoms bedeguoninėje aplinkoje, o azoto oksidas išsiskiria laikant ir apdorojant mėšlą. Iš mėšlo susidarančio CH4 kiekis priklauso nuo: mėšlo savybių, susijusių su gyvulių rūšimi ir mityba, suvartoto pašaro kiekio, pašaro virškinamumo, atliekų tvarkymo sistemos tipo ir klimato sąlygų laikymo metu.

Mėšlo naudojimas tręšiant, lyginant su mineralinių trąšų naudojimu, gali lemti didesnį ŠESD kiekį. Skaičiuojama, kad tręšiant mėšlu sukuriama maždaug dvigubai daugiau ŠESD nei tręšiant sintetinėmis azoto trąšomis (atsižvelgiant į augalo pasisavinamo azoto kiekį). Pagrindinė to priežastis ‒ metano išmetimai sandėliuojant mėšlą. Taip pat reikšmingi ŠESD kiekiai išsiskiria transportuojant mėšlą, kuris gali susidaryti dėl atstumų tarp augalininkystės ir gyvulininkystės ūkininkavimo regionų.

Pūdant augalų liekanas ir gyvulių mėšlą anaerobiniu būdu, biodujų jėgainėje galima mažinti metano ir azoto oksidų išmetimus. Anaerobinis pūdymas yra bioenergetikos technologija, kuri gali padėti dekarbonizuoti žemės ūkį ir gaminti tvarią energiją – biodujas, kurias galima išvalyti iki biometano. Biodujų ir biometano naudojimas energetikoje sumažina iškastinio kuro poreikį.

Kitas itin efektyvus mėšlo tvarkymo būdas – kompostavimas. Tai prižiūrimas natūralus procesas, kai mėšlas ir anglies turinčios organinės medžiagos, pvz., šiaudai, paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu, vadinamu – kompostu. Ūkininkams, turintiems mobilią techniką, pvz., traktorius ar teleskopinius krautuvus, nereikia didelių investicijų siekiant pradėti kompostuoti. Rinkoje yra daugybę prijungiamų agregatų, pvz., maišantys ar sijojantys kaušai.

Kokie galimi sprendimai su Lietuvoje susidarančiu mėšlu?

Laikantiems daugiau nei 50 sutartinių gyvulių vienetų tvarte, visas jų pagamintas mėšlas ir srutos privalėtų būti kompostuojamas arba anarobiškai pūdomas, gaunant biodujas. Turintieji tokį sutartinių gyvūlių skaičių turi žemės ūkio techniką, kurią galima nesudėtingai pritaikyti kompostavimui.

Parengta pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją