Sumažinti pesticidų naudojimą?

2024-02-28

Europos Sąjunga iki 2030 m. siekia perpus sumažinti visų pesticidų naudojimą ir jų keliamą pavojų.© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Europos Komisija iki 2030 m. siekia perpus sumažinti pesticidų naudojimą. „Popieriuje“, pasitelkus pažangias inovacijas, galima padaryti didelę pažangą, tačiau pokyčiai dažnai vyksta lėčiau, nei tikėtasi. Sėkmingoms ekologiškoms inovacijoms reikalingos augalų auginimo, mokslo, technologijų ir ekologijos žinios, rašoma portale futurefarming.com.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pastaruoju metu karštai diskutuojama apie pesticidus, ypač daug dėmesio skiriama herbicidui glifosatui. Visoje Europoje raginama uždrausti šią medžiagą. Tuo pat metu Europos Sąjunga siekia iki 2030 m. perpus sumažinti visų pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką pagal naująjį reglamentą dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo. Daromas spaudimas ieškoti alternatyvų, kad būtų galima sumažinti pesticidų naudojimą.

Griežtesni kriterijai

Vageningeno ekonominių tyrimų instituto vyresnysis augalų sveikatos tyrėjas Johanas Bremeris (Johan Bremmer) sako, kad pesticidų vertinimo kriterijai nuolat tobulinami atsižvelgiant į naujus tyrimus.

„Šiuo keliu einame jau kelis dešimtmečius, pavyzdžiui 1960 m., kai Rachel Carson 1962 m. išleido knygą „Tylusis pavasaris“. Dvi pesticidų grupės, kurios šiuo metu yra po padidinamuoju stiklu, yra neonikotinoidai, turintys neigiamą poveikį vabzdžiams, ir glifosatas, galintis kelti Parkinsono ligos ir vėžio pavojų.

Kaip J. Bremeris nurodo 2021 m. ataskaitoje „Augalų apsaugos ateitis Europoje“, yra įvairių galimybių sumažinti pesticidų naudojimą. „Galite rinktis atsparesnes veisles, mechaninį piktžolių naikinimą arba sprendimų priėmimo pagalbinę programinę įrangą, kuri padeda tinkamu metu panaudoti reikiamą pesticido kiekį. Tai leidžia nustoti purkšti pagal kalendorių, kaip buvo daroma anksčiau. Tai reiškia, jog dažniau vykstate į laukus, kad įvertintumėte pasėlius ir laiku imtumėtės priemonių. Tokiu būdu galima sutaupyti daug pesticidų“, – įsitikinęs J. Bremeris.

Kaip Europa vertina pesticidų naudojimą?

Penkiasdešimčia procentų mažesnis pesticidų naudojimas iki 2030 m. skamba paprastai, tačiau metodika yra sudėtinga. Pesticidų naudojimas nustatomas pagal vadinamąjį suderintą rizikos rodiklį, pagal kurį pesticidai skirstomi į keturias rizikos kategorijas: mažos rizikos, įprasti, galimi pakeisti ir uždraustos medžiagos, kurios leidžiamos tik tuo atveju, jei suteikiama išimtis.

Medžiagas, kurios priskiriamos kategorijai medžiagų, kurias reikia pakeisti, leidžiama pardavinėti ne ilgiau kaip 7 metus, kol atsiras tinkamų alternatyvų. „Įprastiems“ produktams licencijos išduodamos 15 metų.

Siekiant stebėti, kaip mažinamas pesticidų naudojimas, Europos šalys privalo pranešti apie šalyje parduotų kilogramų skaičių. Mažos rizikos medžiagoms taikomas 1 svertinis koeficientas, įprastoms medžiagoms – 8, keistinoms medžiagoms – 16, o uždraustoms medžiagoms – 64. Kad gautumėte bendrą šalyje sunaudotų medžiagų kiekį, parduotų kilogramų skaičių reikia padauginti iš svertinio koeficiento. Bet koks sunaudotų kiekių pokytis lyginamas su 2015–2017 ataskaitinių metų vidurkiu.

Nauji ūkininkavimo metodai

Tačiau, kaip rodo J. Bremerio ir jo kolegų atliktas scenarijaus tyrimas, pesticidų naudojimo sumažinimas perpus – net ir kartu su inovacijomis ir naujais ūkininkavimo metodais – gali turėti įtakos tokioms kultūroms kaip kviečiai, kukurūzai, pomidorai ir vynuogės. Priklausomai nuo pasėlių, pavyzdžiui alyvuogių sektoriuje, derlius gali sumažėti iki 30 proc. Dėl sumažėjusio derliaus atsiranda papildomas importas ir didėja kainos.

Prieš kurį laiką vienas iš jo kolegų tyrinėjo pesticidų naudojimo skirtumus įvairiuose ūkiuose, sako Bremmeris: „Daugiausia ir mažiausiai pesticidų naudojančių ūkių pesticidų kiekiai gali skirtis penkis kartus. Reikėtų ištirti, ar taip yra ir dabar. Įsivaizduokite, jei daugiausiai pesticidų naudojantys ūkininkai ir sodininkai pradėtų dirbti taip pat gerai, kaip ir tie, kurie jų naudoja mažiausiai. Galbūt tada būtų galima nesunkiai pasiekti ES norimą 50 proc. sumažinimą. Galima pagalvoti: likusieji turi tik šiek tiek daugiau pasistengti. Tačiau tai nėra taip paprasta, nes daug ką lemia patirtis, verslumo įgūdžiai, rizikos įvertinimas ir atsižvelgimas į sąnaudas bei klientų reikalavimus.

Vertė Saulius Zagorskis (LŽŪKT), agroakademija.lt informacija