• Temos
• Augalininkystė

Šukės ūkininkas Stasys Lomsargis: ūkininkauju tvariai ne todėl, kad liepia

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2022-06-28

Tris dešimtmečius Šukėje ūkininkaujantis kretingiškis Stasys Lomsargis (nuotr.) sako, kad prieš vėją nepapūsi, todėl ūkininkauja stebėdamas gamtą ir derindamasis prie jos. Žemaitis įsitikinęs, kad ūkininkaujant ne visada reikia siekti maksimumo ir iš žemės viską išspausti bet kokia kaina. Agroakademija.lt komanda kviečia drauge apsilankyti išpuoselėtame, pamiškėje įsikūrusiame ūkyje ir pasiklausyti kretingiškio minčių apie tvarų ūkininkavimą bei susipažinti su kuriamu virtualiu žemdirbio patarėju siekiantiems ūkyje savarankiškai taikyti gerąją žemdirbystės praktiką.

„Geroji ūkininkavimo praktika turi būti, – sako Stasys Lomsargis. – Stebime gamtą, derinamės prie jos jau ne vienus metus. Bet kad ir labai stengiamės, ne visada išeina taip, kaip nori. O išeina taip, kaip išeina ir kaip gali. Tvarus ir draugiškas gamtai ūkininkavimas pirmiausia turi prasidėti nuo tinkamos sėjomainos ir tinkamo žemės dirbimo.“

Stasys Lomsargis vadina save tradiciniu žemdirbiu ir labiau pripažįsta žemės arimo naudą bei jo grožį. Vis tik gamtos sąlygos ir laiko trūkumas darbams atlikti verčia lanksčiau žiūrėti į dirvų paruošimą sėjai ir kai kada rinktis minimalų dirbimą. Tad apie 450 ha žemės dirbantis S. Lomsargis plūgo vis dar neatsisako ir laukus aria, nors ir ne visus. Pasak jo, arimas jam priimtinesnis, nes tai – visos žemdirbystės pagrindas, padėjęs žmonijai gauti stabilų derlių.

„Nesu bearimės technologijos šalininkas. Man labiau prie širdies tradicinis žemės dirbimas – arimas. Man svarbu, kad laukas gražiai atrodytų. Dabar sako kitaip. Visiems žieminiams taikau bearimę technologiją, nes greičiau darbus pavyksta padaryti. Be to, laiko susitaupo. Atrodo nelabai gražiai. O kad bearimė gerai būtų, skustuose laukuose reikia naudoti daugiau chemijos nei artuose. Tai kažin kur daugiau ekologijos ir mikrobiologijos. Kartais ir aš panaudoju tuos biologinius preparatus, bet ne visada matosi rezultatas. Tenka skaičiuoti“, – mintimis dalijasi ūkininkas.

Didžiąją dalį dirbamos žemės ūkininkas apsėja žieminiais kviečiais ir rapsais. Po pusšimtį hektarų atseikėja žirniams, vasariniams kviečiams, miežiams ir egzotiškiesiems kmynams. Ūkininkavimo pradžioje sėta dar ir linų. S. Lomsargis pripažįsta, kad kmynų paklausa nedidelė, todėl ir kainos rimtos nėra, tačiau jie patrauklūs minimalia priežiūra, palyginti su javų ar rapsų, be to, kmynams tinka tie patys cheminiai produktai kaip ir žirniams, tad juos drauge ir sėja: kai doroja žirnių derlių, kmynai dar nebūna subrandinę sėklų, nes žydi tik antrais metais.

Kmynų derlius priklauso nuo metų. Paprastai kuliama apie 1–1,5 t/ha kmynų, pernai derlius buvo labai geras, kulta apie 2 t/ha, bet štai užpernai visas sulijo – byrėjo tik 500 kg/ha.

„Stengiamės pailsinti savo ūkio dirvožemį. Šiemet keletą hektarų užsėjome purpuriniais dobilais. Bet kurie dobilai juk yra ankštinė kultūra, dirvoje pagausinanti azoto atsargas, todėl to mineralinio azoto bereikia mažiau. Taikau įvairią sėjomainą. Daug ką esu sėjęs ir facelijas, ir posėlines kultūras. Su jomis vienais metais labai gerai, kitais metais visai niekas nesigauna. Štai prieš trejus metus nieko nedaręs į ražieną pasėjau garstyčias – buvo labai gražios, net spėjo nužydėti rudenį. Kitais metais taip pat sėjau, bet nieko nebuvo. Posėliams juk yra visokių mišinių. Sėju tradicinį – garstyčios, facelija ir ridikas“, – patirtimi dalijasi S. Lomsargis.

Keletą hektarų šiemet skirti, kaip Stasys sako, ir akiai paganyti, ir dirvožemiui pagerinti – purpuriniams dobilams. Tai puiki „žalioji“ trąša, pagerinanti dirvos kokybę, ypač smėlingų dirvų, geras priešsėlis, tinka bičių ganykloms bei pašarui, tiesa, nemėgsta užmirkusių dirvų

„Prieš vėją nepapūsi, esame priklausomi nuo gamtos. Negaliu sakyti, kad viskas labai tiksliai gaunasi. Būna žieminių kultūrų pasėji mažiau, tuomet sėji daugiau vasarinių, pavyzdžiui, daugiau žirnių. Vis tik pagrindinis derlius ūkyje yra žieminės kultūros, kurios duoda tikrą ir garantuotą derlių. Gyvename tokioje zonoje, kur rekordinių derlių nebūna. Vidurkis apie 5 t/ha kviečių, o rapsų apie 3 t/ha siekia. Kad būtų kokia nors įranga, kuria galėtum pareguliuoti saulę, drėgmę ir kitas sąlygas, tai ir derlius būtų kitoks“, – juokaudamas kalba Stasys.

Ūkio dirvožemis pagal našumo balą įvairus. Yra vietų, kur siekia net 43–45 našumo balus. Anot Stasio, Žemaitijoje – tai labai geras dirvožemis. Bet yra vietų, kur jis skurdus, nesiekia nė 30 balų, vyrauja rūgštūs priesmėlio, priemolio dirvožemiai ir durpės.

Sprendimas vienas – kalkinti. Stasys kalkinimui renkasi granuliuotas kalkes, kurias paprasčiau išbarstyti. Vienais metais kalkinami vieni žemės plotai, kiti – dar po metų. Kur dirvos rūgštesnės, kalkinamakasmet.

„Konsultavimo tarnyba tyrė dirvožemį, kur kalkinau prieš metus, tai matėsi rezultatas. Dirva pakito į teigiamą pusę. Turime ir labai rūgščių, kur susidarę tarsi židiniai, ypač per sausrą. Niekas neauga. Sudygsta ir sudžiūna, nereikia nė kulti. Pagal sėjomainą vis tiek tenka sėti visas kultūras, juk to lopelio kažkuo kitu neužsėsi. Mėginau tuos plotelius ir didesne norma kalkinti, bet rezultato didelio nebuvo. Šiaip visur reikia kalkinti“, – įsitikinęs Stasys.

Su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kretingos r. biuru Stasys, kaip jis pats sako, rimtai dirba, jau kelis dešimtmečius: tvarko ūkio buhalterinę apskaitą, konsultuojasi augalininkystės, miškininkystės klausimais. Ūkyje vyksta ir konsultantų organizuojamos lauko dienos ar seminarai.

„Kaip susidėjau su Konsultavimo tarnyba, tai mane visur ragina dalyvauti, skatina išbandyti naujoves. Žinoma, atsirenku. O kas gera, tai kodėl nepabandyti? Bendrystė daug naudos duoda“, – kelių dešimtmečių bendradarbiavimu su konsultantais džiaugiasi ūkininkas.

Ūkis įvertintas pagal kompleksinės paramos reikalavimus

Ūkyje agroakademija.lt komanda lankėsi drauge su Konsultavimo tarnybos Pakruojo r. biuro augalininkystės konsultante Asta Dalangauskiene. Pasak jos, Stasys – žingeidus, dalyvaujantis įvairiuose projektuose ir turintis tvirtą nuomonę bei daug patirties ūkininkas, kuriam svarbu ūkininkauti pagal draugiškus gamtai principus.

Stasys Lomsargis drauge su Konsultavimo tarnybos Pakruojo r. biuro augalininkystės konsultante Asta Dalangauskiene

„Ūkininkauju tvariai ne todėl, kad liepia. Ne visada reikia siekti maksimumo ir iš žemės išspausti viską bet kokia kaina. Toks perteklinis naudojimas mineralinių trąšų ir chemijos, aišku, atsisuka prieš mumis pačius – patys suvalgome, išgeriame. Toks užburtas ratas sukasi“, – įsitikinęs Stasys Lomsargis.

Asta Dalangauskienė taip pat primena, kad daugianarės sėjomainos, tarpiniai pasėliai, subalansuotas tręšimas, supaprastintas žemės dirbimas, rūgščių dirvų kalkinimas – yra veiksmingos priemonės apsaugoti kalvotas dirvas nuo erozijos pasireiškimo ir vandenų taršos mažinimo. Šias priemones turėtų naudoti visi ūkininkaujantys.

Ūkis įvertintas pagal kompleksinės paramos reikalavimusprieš metus.Vienas iš privalomų reikalavimų – pavojingų medžiagų talpyklos turi būti sandarios, be įtrūkimų ar kitokių mechaninių pažeidimų ir laikomos ant nelaidaus pagrindo, kuris apsaugotų nuo pavojingų medžiagų patekimo ant žemės

Kuriamas virtualus žemdirbio patarėjas

Kad žemdirbiai galėtų savarankiškai ir kryptingai diegti tvaraus ūkininkavimo principus, tinkamai laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, išvengti klaidų, kurios daromos dėl nežinojimo arba skirtingo supratimo, Konsultavimo tarnyba drauge su žemdirbiais ir mokslininkais įgyvendina projektą „Savarankiškas geros žemdirbystės praktikos taikymas ūkyje – virtualus padėjėjas žemdirbiams“ – kuria viešą elektroninę paslaugą – skaitmenizuoja Geros žemdirbystės praktikos kodekso informaciją pagal tematiką ir individualų atskiro ūkio poreikį.

S. Lomsargis pripažįsta, kad žinoti visus naujausius pakeitimus ir siūlymus sudėtinga, todėl iš karto sutiko dalyvauti kuriant žemdirbiams elektroninį įrankį.

„Virtualus padėjėjas – labai gerai. Atsiverti pasižiūri, yra tam tikri paskaičiavimai, skaičiuoklės, gali pagal klausimyną įsivertinti savo ūkį. Yra tam tikros prognozės. Svarbu, kad jis būtų praktiškas ir naudojamas, pasigrįstų. Kiekvienam produktui ar paslaugai taip pat reikia laiko, kad matytųsi rezultatas“, – įsitikinęs ūkininkas.

LŽŪKT specialistė ir projekto vadovė Daiva Gurauskienė ir Stasys Lomsargis aptaria virtualaus padėjėjo galimybes

Pasak Daivos Gurauskienės, kuriami algoritmai, IT sprendiniai, kad gerieji žemdirbystės praktikos principai būtų perkelti į elektroninę erdvę ir kad visi žemdirbiai galėtų jais praktiškai ir savarankiškai naudotis, priimti sprendimus, kurie skatintų aplinkos apsaugą ir tvarų ūkininkavimą. Pavyzdžiui, teritorijų žemėlapių naudojimas vienoje vietoje pagal GŽP taikymo tematikas leidžia ūkio subjektui sutelkti dėmesį į ūkio valdas, kurioms taikomi aplinkosauginiai apribojimai, ribojama ūkinė veikla dėl vandens telkinių apsaugos ir t. t., tuo pačiu jis gali atitinkamai planuoti ir organizuoti savo darbą, išlaidas.

Sukurtos skaičiuoklės padės siekti ūkio ekonominės naudos kartu nedarant žalos aplinkai, kadangi kuriant algoritmus taip pat bus laikomasi aplinkosauginių principų. Be to, parengta nuotolinė 10 akad. valandų Gerosios žemdirbystės praktikos taikymo mokymo programa ir savikontrolės klausimynai leis savarankiškai įsivertinti ūkio atitiktį keliamiems reikalavimams ir taisyti klaidas vadovaujantis rekomendacijomis ir pateikta informacija.

„Taip bus taupomas laikas, o tuo pačiu mažinamas komercinių paslaugų poreikis. Ypač tai aktualu smulkiems ūkiams, kurie ekonomiškai nėra stiprūs ir negali sau leisti papildomų išlaidų paslaugoms įsigyti. Ši elektroninė paslauga bus teikiama nemokamai, interaktyviai ir nuotoliniu būdu per jau Konsultavimo tarnybos sukurtą Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinę sistemą. Paslauga galės naudotis bet kuris, turintis internetą: ūkininkai, valstybinių įstaigų atstovai, mokslo ir mokymo įstaigos, mokslininkai, mokytojai, studentai ar moksleiviai“, – sakė D. Gurauskienė.

Precizika ir kruopštumas – ūkio vizitinė kortelė

Itin preciziškai tvarkomas ne tik ūkis. Akį traukia ir kruopščiai, su meile prižiūrima visa ūkio ir namų aplinka. Tai – Genutės Lomsargienės pastangos.

„Labai norėčiau pusę žemės užsėti dobilais ir kad atrodytų taip, kaip yra dabar. Bet noriu ir gyventi. Jei išgyvenčiau iš medžioklės, neūkininkaučiau, – juokiasi Stasys. – Sekasi ir ūkininkauti. Nesijaučiu išskirtiniu, bet stengiuosi, kad nebūčiau paskutinis.“

Paklaustas, o kaip pasitikrina, kad nepaskutinis? Nestokojantis humoro Stasys atsako: „Aš – pẹrms (red. žemaitiškai). Bet pẹrms ir fronte kulką gauni. Gal ir ne visada reikia būti pirmam, bet verta pasidomėti, iš kitų klaidų pasimokyti. Iš savų klaidų mokantis labai kenčia piniginė. Kartais ir pasiseka, bet vien sėkme negali pasikliauti. Sėkmė neveda prie progreso. Prie progreso veda galutinis rezultatas, į kurį įeina žinios, patirtis ir tvarus ūkininkavimas. “

Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.