Gegužės 24 d., antradienis | 22

ŠESD emisijos. Veikti jau vėluojame, bet ką dar galima pakeisti

LŽŪKT informacija
2022-04-11

© LŽŪKT nuotr.
Klimato kaita yra daugiau nei šimtmetį trunkančio žmonių netvaraus energijos vartojimo ir gyvenimo būdo pasekmė. Jei nebus imamasi skubių klimato kaitos švelninimo veiksmų, kils vis didesnė grėsmė viso pasaulio žmonių sveikatai, pragyvenimo šaltiniams ir biologinei įvairovei. Taip teigia mokslininkai šią savaitę paskelbtoje naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje, skirtoje klimato kaitos švelninimo tematikai.

Mokslininkų teigimu, pastarąjį dešimtmetį vidutinės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos buvo didžiausios per visą žmonijos istoriją. Veikti jau vėluojame, šiuo metu jau pasiekta riba, kuomet nebeįmanoma apriboti klimato atšilimo iki 1,5 laipsnio. Neabejojama, jog 2030 m. ji bus viršyta, o kiek priklausys nuo to, kaip keisime savo įpročius bei kokie politiniai sprendimai bus priimti.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Augantis pasaulio BVP, tenkantis vienam gyventojui, bei gyventojų skaičiaus didėjimas išlieka labiausiai lemiančiais augantį šiltnamio dujų kiekį veiksniais. Teigiama, jog 10 proc. turtingiausių pasaulio valstybių gyventojų išmeta apie 3645 proc. viso pasaulio ŠESD kiekio.

Visi ekonomikos sektoriai, pradedant energetika ir transportu, baigiant pastatais ir maistu, turi dramatiškai ir greitai keistis, todėl reikės naujų technologijų, įskaitant spartesnį vandenilio naudojimą ir skaitmeninimą.

Mažinant globalų ŠESD kiekį pramonėje medžiagos turėtų būti naudojamos efektyviau, o pagaminti produktai pakartotinai naudojami ar perdirbami taip mažinant atliekų kiekį. IPCC teigimu, pramonės sektorius yra didžiausias teršėjas – išmeta apie ketvirtadalį viso pasaulio teršalų, tačiau pasiekti neutralumą klimatui bus sudėtinga – tam reikės naujų gamybos procesų.

Žemės ūkio, miškininkystės bei kiti žemės panaudojimo sektoriai 2010–2019 m. laikotarpiu vidutiniškai sudarė 13–21 proc. globalių ŠESD emisijų, bet gali dideliu mastu prisidėti prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, taip pat šalinti ir kaupti anglies dioksidą. Vis dėlto pabrėžiama, jog žemė negali kompensuoti išmetamų teršalų iš kitų sektorių.

Transporto sektoriaus emisijos siekia 23 proc. viso pasaulyje išmetamo su energija susijusio ŠESD kiekio. Laivyboje ir aviacijoje globaliai išmetamų teršalų kiekis ir toliau sparčiai didėja. Miestuose klimato kaitos tikslus galima pasiekti elektrifikuojant transportą, kuriant kompaktišką, vaikščiojimui patogią infrastruktūrą.

Energijos poreikis, taip pat ir energetikos sektoriaus išmetamų teršalų kiekis, globaliu mastu ir toliau didėja. Energijos suvartojimas pasaulyje išaugo 6,6 proc., ŠESD emisijų kiekis padidėjo 2,7 proc. Norint apriboti atšilimą iki gerokai mažiau nei 2 °C, per ateinančius 30 metų reikės iš esmės pakeisti energetikos sistemą mažinant iškastinio kuro suvartojimą, skatinant alternatyvius energijos šaltinius. Tai ypač opi problema įvertinus šių dienų aktualijas.

Mokslininkų vertinimu, jei norime sustabdyti pasaulinį atšilimą, turime veikti dabar, nes po to bus per vėlu. Siūloma, kad Jungtinių Tautų priimta Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. galėtų būti pagrindas įgyvendinant klimato kaitos švelninimo tikslus.

Pagal Aplinkos ministerijos informaciją

Agroakademija.lt rekomenduoja

Tvarus anglies ūkininkavimas: anglies dioksido kreditų rinka ir finansiniai instrumentai
Geroji Airijos patirtis žengiant žaliuoju kursu
Apie žaliąjį kursą, ŠESD emisijas, arba kodėl dirvožemiuose reikia didinti organinės anglies sankaupas
LŽŪKT tarptautinės konferencijos „Sveikas dirvožemis – sveikam augalų derliui“ 1 dienos vaizdo įrašas
LŽŪKT tarptautinės konferencijos „Sveikas dirvožemis – sveikam augalų derliui“ 2 dienos vaizdo įrašas

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.