Neariminė žemdirbystė pasirengusi startui

„Ūkininko patarėjo“ informacija

2021-01-21

Kelmės rajone ūkininkaujantis Martynas Puidokas tiesioginę sėją taikyti pradėjo prieš trejus metus. Tiesiai į rapsų ražienas rugsėjo 13 d. per 49 ha pasėti žieminiai kviečiai. Šiame lauke buvo bandytos linijinės, ir hibridinės rapsų veislės.

Lietuvos Respublikos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021–2030 m. viena iš numatytų planuojamos politikos žemės ūkio sektoriuje priemonių – neariminės technologijos skatinimas. Planuojama, kad šiuo būdu po dešimtmečio būtų apdirbamas 650 tūkst. ha šalies ariamos žemės plotas, tad kuro sąnaudos sumažėtų 40 proc., o suminis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sumažinimo efektas siektų 438,3 tūkst. t CO₂ ekv. Didžioji dalis 2021–2030 m. veiksmų plane numatytų investicijų būtų skiriama neariminės technologijos taikymui skatinti, paramai ūkiams teikti už ilgalaikius įsipareigojimus, susijusius su klimato kaitos švelninimu.

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija auga

Web-Jonas-Venslovas Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija (LNTŽA), įkurta 2020 m. balandžio 15 d., šiuo metu vienija jau 53 narius. Tai daugiausia jauni, 25–40 metų, perspektyvūs, stambesnius ūkius – nuo 100 iki 1000 ha – valdantys ūkininkai iš Rokiškio, Trakų, Varėnos, Vilkaviškio, Druskininkų, Anykščių, Ignalinos, Švenčionių rajonų. Šiuo ūkininkavimo būdu domisi ir ekologinius ūkius kuriantys ūkininkai. Anot asociacijos vadovo, Rokiškio rajono ūkininko Jono Venslovo (nuotr.), norint tapti asociacijos nariu, visiškai nesvarbu, kiek hektarų ūkio paskirta neariminei žemdirbystei. Svarbu, kad ūkininkas supranta ir palaiko pačią tvaraus ūkininkavimo idėją, prisideda prie gamtos išteklių saugojimo.

Neariminės žemdirbystės puoselėtojas

Praėjusių metų derliumi J. Venslovas nesiskundžia. Buvo pasėjęs kviečių, pupų, grikių, o 150 ha buvo palikta pūdymui. Kviečių prikulta po 3–3,5 t/ha, pupų ir grikių – po 1,5 t/ha.

Pasėliams apdirbti ūkininkas turi aštuonių metrų darbinio pločio specialiai neariminei žemdirbystei pritaikytą sėjamąją, kurios, pasak Jono, „vienas noragėlis eina su trąšomis, kitas – su sėklomis“.

laukas_vidus Pupų pasėlis – sėta tiesiogiai

dar laukas_vidus Po pūdymo pasėti kviečiai rugsėjo 5 d.

Nebijoma bandyti ir suklysti siekiant ambicingų ūkio tikslų

Eksperimentų keliu drąsiai žengia kelmiškiai Puidokai – tėtis Vytautas, sūnūs Maridijus ir Martynas. Jungtiniame šeimos augalininkystės ūkyje entuziastingai diegiama tiesioginės sėjos technologija, vadinamoji No-till, vykdomi bandymai ieškant geriausių augalų rūšių ir jų mišinių tarpiniams pasėliams, nebijoma bandyti ir suklysti siekiant ambicingų tikslų.

Augina žieminius ir vasarinius kviečius, rapsus, pupas, bene vieninteliai rajone – cukrinius runkelius, bandė ir kitus augalus, pvz., saldžiuosius lubinus, pluoštines kanapes.

Mart. „Prieš trejus metus pradėjome taikyti tiesioginę sėją, auginame tarpinius pasėlius, atliekame dirvožemio maistinių medžiagų monitoringą, laukus tręšiame kintama norma. Toks mūsų būdas – nepasitenkiname, tuo, ką turime: vis ieškome, bandome įvairesnius žemės dirbimo, vadybos būdus, turime įrengę ne vieną bandymų laukelį“, – vardija Martynas.

Puidokų ūkyje plūgas nenaudojamas jau senokai, beveik 10 metų žemė dirbama minimaliai, o tiesiogine sėja labiau susidomėta broliui Maridijui su bendraminčiais apsilankius Vokietijos ūkyje, kur ši technologija taikoma apie tris dešimtmečius.

Paskaičiuota, kad žemę dirbant 1 cm gyliu, sujudinama 100 m³ žemės / ha, 150 t žemės – tai 6 sunkvežimiai, dirbimo sąnaudos didėja 0,8 l/ha. Tad dažniausiai vieni iš tiesioginės sėjos privalumų vardijami, kaip CO₂ mažinimas, laiko taupymas ir išlaidų mažinimas. Taikant No till yra tik viena operacija – sėja. Tad laikas, skirtas 1 ha pasėti, žymiai mažesnis nei ariant. Taupomas ir kuras, pvz. sėjant tiesiogiai (neskaičiuojant tarpinių pasėlių sėjimo) sunaudojama apie 4 l/ha dyzelino (2,8 Eur/ha), sėjant tradiciškai – 15 l/ha (10,5 Eur/ha). Puidokų ūkyje pirmieji 30 ha tiesiai į ražieną pasėti prieš trejus metus su išnuomota sėjamąja.

Martynas pripažįsta, kad pasirenkant taikyti tiesioginę sėja, reikia ypač gerų agronominių žinių. Labai svarbu gerai apgalvoti sėjomainą, tarpinius pasėlius, kurie turėtų tapti įprasta sėjomainos grandimi. Tarpiniai pasėliai gali padėti prisitaikyti prie ekstremalių oro sąlygų, mažinti išlaidas trąšoms, o kartu su tiesioginės sėjos sistema – padidinti dirvos biologinį aktyvumą, ją regeneruoti. Svarbu išsiaiškinti, kokias problemas norima išspręsti, nes kiekvieno ūkio situacija skirtinga. Daugiau apie ūkio patirtį žiūrėkite vaizdo reportaže, paskaityti galite čia.

Tikslios statistikos nėra

2020 m. deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus išmokoms gauti, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje buvo galimybė pažymėti, kad žemė dirbama taikant neariminę tiesioginės sėjos technologiją. To ūkininkų buvo prašoma statistiniais tikslais, mastui nustatyti. Tačiau, pasak savivaldybių specialistų, kurie padėjo žemdirbiams deklaruoti pasėlius, ūkininkai pamiršdavo nurodyti, kad taiko neariminę tiesioginės sėjos technologiją, nelaikydami to svarbiu dalyku. Dėl tos priežasties Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) turima statistinė informacija tikrai neparodo realios situacijos Lietuvos mastu. Tačiau, NMA turimais duomenimis, pernai 1 647 ūkininkavimu užsiimantys pareiškėjai nurodė, kad taiko neariminę žemdirbystę 244 765,88 ha deklaruotame plote.

KOMENTARAS. Iš Žemės ūkio ministerijos – viltinga žinia

Vidmantas Kanopa, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Aš ir Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija, vadovaujama Jono Venslovo, Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pateikėme prašymą dėl galimybės 2021 m. mokėti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ūkininkaujantiesiems vietovėse, kurios nuo 2018 m. neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso.

Sausio 7 d. ŽŪM pateikė informaciją apie ministerijos atliekamus veiksmus šiuo klausimu. Rašte nurodoma, jog „Pagal 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2020/2220 7 str. 4 d. tokia galimybė numatyta. Taip pat informuojame, jog artimiausiu metu Programos Valdymo komitetui (toliau – PVK) bus teikiamas svarstyti siūlymas dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo pratęsimo 2021 m. Esant galimam teigiamam PVK sprendimui, klausimas dėl atitinkamo Programos keitimo būtų svarstomas Stebėsenos komitete ir Programos keitimas teikiamas notifikuoti EK“.

Ministerijos atsiųstame rašte taip pat nurodoma, jog „ŽŪM, pasitelkusi išorės ekspertus, ieškos galimybių išplėsti dabartinį vietovių, susiduriančių su specifinėmis kliūtimis, plotą. Tokios teritorijos gali sudaryti iki 10 proc. visos Lietuvos teritorijos. Šiame lygmenyje yra išskirta 11 seniūnijų, kuriose yra panašios gamtinės gamybos sąlygos ir kurių bendras teritorijos plotas sudaro tik 2 proc. šalies teritorijos (6 483 506 ha), t. y. kurių bendra apimtis 130 160 ha neviršija 10 proc. bendro Lietuvos ploto. Tai yra itin aktualu, atsižvelgiant į sudėtingą situaciją, kuri susidarė įgyvendinus mažiau palankių ūkininkauti vietovių reformą šalyje 2018 m., kai 69 seniūnijos, kurių bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas 500 276 ha, iškrito iš paramos schemos. Patikiname, kad vienas iš ministerijos strateginių tikslų yra žemėlapio peržiūra, remiantis naujausiais duomenimis“.

Tad, manau, neariminei tausojamajai žemdirbystei tikrai atsivers palankios galimybės – laimės ir ūkininkai, ir visi šalies gyventojai. Seimo KRK vykdys parlamentinę kontrolę, kaip šis aktualus klausimas bus gvildenamas.

ŪP korespondentės Astos Šukienės ir LŽŪKT informacija, Jono Venslovo ir LŽŪKT nuotraukos