• Temos
• Augalininkystė

Naujos žinios virsta naujomis inovacijomis žemės ir miškų ūkyje

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2023-02-01

LAMMC metinėje konferencijoje „Inovacijos žemės ir miškų ūkyje: naujausi tyrimų rezultatai praktikai“ susibūrė mokslo, verslo, viešojo sektoriaus bei plačiosios visuomenės atstovai. © Agroakademija.lt

Tradicinėje Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslinėje ataskaitinėje konferencijoje skaičiuoti per metus nuveikti darbai, apžvelgtos įvairių sričių inovacijos, su kuriomis dirba mokslininkai – nuo substratų iš biologiškai skaidžių ir atsinaujinančių medžiagų iki antimikrobinį poveikį turinčių natūralių čiulptukų, daugiafunkcinių kilimėlių su nanodalelėmis.

Renginyje pristatyti aštuoni pranešimai apie naujausių tyrimų rezultatus sprendžiant tausaus dirvožemio naudojimo iššūkius, skaitmeninių įrankių naudą, pupinių augalų svarbą sėjomainoje, tvarių, aukštos vertės maisto ir funkcinių produktų gamybą, diskutuota apie inovatyvius sprendimus žemės ir miškų ūkyje.

Konferencijos dalyvius sveikino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Technologijų ir inovacijų skyriaus vedėja dr. Zita Duchovskienė, ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštaunienė, Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis, Valstybinės miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Sveikintojai pabrėžė, kad būtent bendradarbiavimas tarp sprendimų priėmėjų, ūkininkų ir mokslininkų yra pagrindas, siekiant užtikrinti reikiamą kiekį maisto ir mažinti klimato kaitos padarinius. Visi žemės ir miškų ūkyje priimami sprendimai turėtų būti paremti į pasaulinius iššūkius orientuotu mokslu ir objektyvia praktika.

Globalios perspektyvos nedžiugina

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas apžvelgė globaliai kylančius iššūkius. Klimato situacija prastėja. Jau dabar aišku, kad prieš 7 metus priimtas Paryžiaus susitarimas nebus įgyvendintas – 1,5 ^oC nespėsime limituoti, todėl tikėtinas 2–3 ^oC pašiltėjimas ir tai, pasak mokslininko, jei bus aktyviai imtasi priemonių šiai grėsmei išvengti. Ką tai reiškia?

„Žmonės, gyvenantys arti pusiaujo, po pusšimčio metų nebegalės ten gyventi. Pagalvokite apie tai. Nemaža dalis auditorijos gyvens iki tiek. Be abejo, ir maisto gamyba tose teritorijose bus apsunkinta. Prognozė maždaug aplink pusiaują, iki 40 paralelės tiek į šiaurę, tiek į pietus, yra tokia, kad derliai mažės 1–2 tonomis. Kas bus aukščiau minėtos paralelės? Galimas derliaus padidėjimas panašiu lygmeniu. Kur mes esame? Esame vienu laipsniu žemiau nei Maskva. Pas mus situacija, ko gero, bus gera. Vis tik teritorijos bus pakankamai mažos, kad atsvertų derlingumo sumažėjimą arčiau pusiaujo. Dar viena nesmagi žinutė – Rusijos, kaip kviečių gamintojos, situacija gerės, todėl bus viena iš lemiančių kviečių gamybos pasaulyje. Tai dar vienas akstinas dėti visas galimybes, kad klimato šiltėjimas nebūtų toks spartus“, – kalbėdamas apie šių dienų aktualijas susimąstyti ragino LAMMC direktorius.

Reikia atsižvelgti ir į tai, kad žmonių populiacija auga – pernai metų pabaigoje pasiekti 8 mlrd., prognozės – augimas dar 50 metų, apie 10–11 mlrd. žmonių. Maisto sistema neišvengiamai didins spaudimą klimatui. Ir atvirkščiai. Maisto gamyba stipriai paremta pramonine azoto fiksacija. Anot mokslininko, pastarąjį šimtmetį nuo nulio kasmet iki dabar pagaminama 100 mln. t azoto, fiksuojamo iš atmosferos. Tai energetiškai imlus procesas, emisijos didelės. Į maisto produktus šio susintetinto azoto patenka labai mažai, pusė jo išplaunama.

Idealu būtų auginti azotą fiksuojančius javus – genetiškai modifikuoti kviečius. Deja, tokių javų neturime, bet mokslas eina į priekį. Anot G. Brazausko, reikėtų genetiškai modifikuoti kviečius, kad jie iš bakterijų galėtų perkelti azotą fiksuojančius genus. Kitas būdas – modifikuoti kviečius, kad jie su gumbelinėmis bakterijomis sudarytų simbiozę. Tai – viena ateities technologijų.

Kaip anglies sekvestracija? Pernai metų duomenimis, naujomis technologijomis sekvestruota daugiau nei 2 mln. tonų anglies dioksido (tai apie 10 proc. Lietuvos metinių emisijų). Pasak mokslininko, galimi įvairūs variantai: padidinti sekvestraciją vandenynuose, dirvožemyje ar panaudoti naujas technologijas, tačiau jos labai embrioninėse stadijose. Vis tik, tai yra miškų ir dirvožemio didžiausias potencialas.

„Sprendimus galime daryti kiekvienas iš mūsų ir be didelių investicijų. Tai sveika mityba (ir augalinė, ir gyvulinė), kuri yra tvaresnė. Augalinių produktų vartojame per mažai. Gyvulinės kilmės baltymų ir krakmolingų daržovių daugiau nei rekomenduojamas optimalus kiekis. Ūkininkai pasiruošę tai įgyvendinti, tik reikia paklausos iš mūsų, vartotojų“, – teigė Gintaras Brazauskas.

UV-A apšvietimo strategijos kontroliuojamos aplinkos daržininkystei, siekiant tvarios aukštos vertės produkcijos. Rezultatai – salotos gerokai aukštesnės maistinės vertės ir išoriškai patrauklesnės.

Pagiriamieji žodžiai pupiniams augalams

Kaip žinia, Europos žaliojo kurso tikslai ambicingi. Dabartinės maisto grandinės nesubalansuotos vartotojų, gamintojų, klimato ir aplinkos atžvilgiu. Vienas iš paprasčiausių sprendimų pasiekti kai kuriuos išsikeltus žaliuosius tikslus – auginti pupinius augalus. Jie yra viena iš priemonių ekologinėje žemdirbystėje. Deja, dabartinėse Europos augalininkystės sistemose pupiniams javams skirta tik 1,5 proc. Todėl Europoje trūksta net 70 proc. pupinių javų sėklų gyvulių pašarui, nors jų pasirinkimas didelis. Žinoma, ne visi pas mus auga, bet galima augalų rotacijas išplėsti naujais augalais. Naujos rūšys padeda kontroliuoti ligas ir kenkėjus, gali sumažinti pesticidų vartojimą, o ekologinės žemdirbystės sistemose pasižymi geresne grūdų kokybe nei tradiciniai pupiniai javai.

Lietuvoje istoriškai populiariausi žirniai ir pupos. Sojas, lęšius, avinžirnius, burnočius kol kas augina tik drąsiausieji. Pupinius augalus tai pat reikia kaitalioti. Dviejų tikrai nepakanka. Reikėtų toje grandinėje naudoti ir žolinius augalus. Fitosanitarinė pertrauka raudoniesiems dobilams yra 4–5, žirniams – 4 m., pupoms – 3 m., išplitus ligoms – iki 7 metų.

„Mūsų rezultatai rodo, kad netradiciniai pupiniai augalai gali tapti gera priemone užtikrinti maisto saugumą klimato kaitos perspektyvoje. Kadangi esame vėsesnio klimato šalis, veislių atranka ir adaptacija yra esminės priemonės, siekiant įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus. Didėjant sausroms bei ekstremalioms liūtims, sojos, avinžirniai ir lęšiai produktyvumu puikiai konkuruoja su tradiciniais pupiniais javais – žirniais ir pupomis. Vis tik netradiciniai pupiniai augalai turi ir savų rizikų, tokių kaip išgulimas lęšiams, ligos avinžirniams ir ilga vegetacija sojoms. Bet yra veislių, kurios šių rizikų nebeturi, todėl šių pupinių augalų perspektyva labai didelė“, – įsitikinus dr. Monika Toleikienė.

Inovatyvių produktų prototipus pristatė dr. Dalia Urbonavičienė. Norintieji galėjo paskanauti.

Kitoks žolynų pritaikymas

Faktas, kad ganyklų plotai mažėja, o ariamos žemės plotai didėja (emisijos taip pat). 49 proc. žemės ūkio valdų pagrindinė ekonominė veikla yra augalininkystė (apie 42 proc. užima javai, apie 60 proc. pašariniai augalai).

Anglį kaupia ir žolynai, bet labai lėtai – maždaug po 100 metų pasiekia prisotinimą. Dr. Eglė Norkevičienė įsitikinusi, kad vietinių žolių rūšių integracija augalininkystės ūkyje – raktas į bioįvairovės didinimą ir klimato kaitos švelninimą.

Žolynai užtikrina dirvožemio švarą, suteikia buveines vietinei faunai, šaltinis apdulkintojams, filtruoja vandenį ir reguliuoja jo srautus, dirvožemio erozijos prevencija, azoto fiksavimas ir kt., o kur dar estetika.

„Jei turime žolių įvairovę, tai ją turėsime ir po žeme: dirvožemio poringumas, didėjantis organinės medžiagos kiekis, skirtingos bakterijos ir grybai. Kai kurie iš jų prieraišūs tam tikrai žolių rūšiai. Žolynas padeda mažinti dirvožemio paviršiaus oro temperatūrą, o tai svarbu klimato kaitos kontekste. Skatiname ūkininkus pasirikti įvairovę. Nereikia pasirinkti vien tik svidrių, jautrių sausroms. Pasirinkime nendrinį eraičiną ar šunažolę, liucernos aukštavižuolę, kurią senoliai augino, Šios žolės daug atsparesnės sausroms, turi gilesnį šaknyną“, – sako mokslininkė.

Galimos įvairios alternatyvos užmirkstančiuose dirvožemiuose: dalį ploto paskirti nendriniam dryžučiui, pieviniam pašiaušėliui. Jie puikiai jausis tokiame dirvožemyje. Mokslininkė ragina iš daugiamečių pievų suformuoti mažuosius ekosistemos elementus, o tam pasirinkti vietinių žolių įvairovę.

Žolynus galima panaudoti ir kitaip, kaip antai atkuriant pažeistus dirvožemius (plokščiosios miglės, šiliniai ir baltieji dobilai, paprastieji gargždeniai, baltosios ir paprastosios smilgos, šiurkštieji eraičinai); gaminant vaistus (raudonasis, šilinis ir rausvasis dobilai, mėlynžiedė ir apyninė liucernos, kulkšnės); biokurui (beginklės dirsės, nendriniai dryžučiai nendriniai eraičinai, paprastosios šunažolės, rykštinės soros, baltažiedžiai ir geltonžiedžiai barkūnai); žydinčioms juostoms (raudonieji, šiliniai, ilgagalviai ir vengriniai dobilai, paprastieji gargždeniai, mėlynžiedžiai vikiai ir kt.).

Dr. Monika Toleikienė taip pat ragino ūkininkus dauginti tokias augalų sėklas, kurių neturi ar nesiūlo kiti. Pvz., pievinis pašiaušlėlis, nendriniai dryžučiai. Jų 1 kg kaina – nuo 30 iki 40 svarų. „Žmonės domisi bioįvairove, nori paįvairinti savo žolynus kopijuodami natūralią pievą. Lietuvoje tik kraštovaizdžio architektai perka tokias sėklas iš svetur ir moka daug. Sudarykime jiems konkurenciją. Skatiname žolių sėklininkystę. Raginame mažuosius ūkininkus jungtis prie didžiųjų arba ir mažesniame plote dauginti mažiau auginamas žolių rūšis. Jos ne tik neša pelną, bet ir iš esmės, žolė, kaip bežiūrėtume, yra draugiška aplinkai ir gali suteikti didelės naudos. Žinoma, jei pasirenkame patį pigiausią sėklų mišinį, galbūt vienarūšį, tai ir derlių gausime ne tokį aukštą ir kokybė ne ta, mažesnis anglies kaupimas. Ir atvirkščiai. Beje, vietinių žolių genetinis potencialas Lietuvoje yra didelis, bet neišnaudotas“, – sako mokslininkė.

Galimybė susipažinti su miglinių ir pupinių javų bei naujomis sodo augalų veislėmis.

Konferencijoje apžvelgtos įvairių sričių inovacijos, su kuriomis dirba mokslininkai, kaip antai hidroponika, substratai iš biologiškai skaidžių ir atsinaujinančių medžiagų, kalbėta apie viltis užauginti supergrybus, kurie padės sprendžiant sveikatos problemas, apie turinčius antimikrobinį poveikį natūralius čiulptukus, kurie turi imuninę sistemą stiprinančių medžiagų ir padės mažyliams išvengti arba bent jau sumažinti kandidozės sukeltus simptomus, pragulų susirgimams gydyti – daugianfunkciniai kilimėliai su nanodalelėmis ir biologiškai aktyvių medžiagų atliekomis, biologinės kilmės preparatai tvariai išteklių apsaugai ir našumo didinimui žemės ir miškų ūkiuose. Taigi, naujos žinios virsta naujomis inovacijomis.

Egidijaus Vilkevičiaus ir Ramunės Sutkevičienės nuotraukos