• Temos
• Gyvulininkystė

Muzikos terapija karvėms – mažiau streso, daugiau pieno

Laura Jodokienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresn. gyvulininkystės specialistė

2025-12-03

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Muzikos terapija žmonijai žinoma jau tūkstančius metų – nuo seno manyta, kad garsai gali teigiamai veikti tiek kūną, tiek dvasią. Šiandien muzika taikoma pacientams skausmui mažinti, depresijos, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. O naujausi tyrimai rodo, jog tinkamai parinkta muzika naudinga ne tik sveikatai, bet ir bendram žmogaus gerovės jausmui. Įdomu tai, kad pastaruoju metu mokslininkai vis dažniau tyrinėja ir muzikos poveikį gyvūnams – jų elgsenai, sveikatai bei produktyvumui.

Pirmieji muzikos poveikio gyvūnams tyrimai pradėti dar aštuntajame–dešimtajame dešimtmečiuose. Jie paskatino naują tyrimų kryptį, siekiančią atsakyti, ar muzika gali pagerinti gyvūnų gerovę. Vis dėlto vien tik poveikio stebėjimo nepakanka – siekiant gilesnio supratimo, siūlomas tikslingesnis požiūris. Šiandien tyrėjai pabrėžia, kad muzika gyvūnams turėtų būti taikoma ne abstrakčiai, o siekiant konkrečių gerovės tikslų: atsižvelgiant į tai, ką gyvūnai geba girdėti, bei parenkant arba kuriant specialias „muzikines“ kompozicijas. Tokiu būdu tikrinamos hipotezės, kaip garsai gali paveikti gyvūnų elgesį ir fiziologiją. Vadovaujantis šia koncepcija, muzikos taikymas siūlomas suvokti kaip klausos praturtinimą – tikslingą priemonę, skirtą spręsti konkrečias rūšiai būdingas gerovės problemas, pagrįstas rūšiai būdingais suvokimo gebėjimais ir poreikiais.

Gyvūnų gerovės užtikrinimas, ypač intensyvios gamybos ūkiuose, yra vienas iš šiuolaikinės žemdirbystės prioritetų. Tai svarbu ne tik dėl siekio išlaikyti gyvūnus sveikus ir gauti kokybišką galutinį produktą, bet ir dėl augančių vartotojų lūkesčių – vis daugiau žmonių renkasi ekologišką, atsakingai užaugintą maistą. Gyvūnų gerovė tampa aktuali visų šalių gyvūninės kilmės produktų vartotojams, nes streso paveiktų gyvūnų mėsa gali būti prastesnės kokybės: streso metu kraujyje padidėja adrenalino kiekis, skatinantis laisvųjų radikalų susidarymą ir galintis pažeisti audinius bei kraujagysles.

Gyvūnų gerovė – tai būsena, kai gyvūnai nejaučia fizinių ar psichologinių kančių ir yra tinkamai prisitaikę prie aplinkos sąlygų. Ši humaniško gyvūnų naudojimo koncepcija siekia mažinti skausmą, stresą bei kančias ir užtikrinti tinkamą priežiūrą visais gyvenimo etapais: sergantiems gyvūnams taikyti gydymą, sudaryti palankias laikymo sąlygas bei rūpintis jų sveikatingumu.

Susirūpinimas gyvūnų gerove grindžiamas pripažinimu, kad gyvūnai yra jautrios būtybės, gebančios jausti skausmą, kentėti ir turinčios individualių poreikių. Todėl siekiama užtikrinti, kad žmogaus naudojami gyvūnai išvengtų bereikalingo streso bei kančių, o jų laikymo ir priežiūros sąlygos atitiktų pagrindinius gerovės principus.

Todėl gyvulininkystėje imta taikyti muzikos garsais pagrįstus metodus, skirtus sumažinti išorinį stresą. Tinkamai parinkta muzika gali turėti teigiamą poveikį gyvulių sveikatai, tačiau svarbūs tokie veiksniai kaip žanras, garsumas ir tempas. Vieni muzikos kūriniai skatina atsipalaidavimą, o kartu ir produktyvumą, kiti – gali turėti priešingą efektą. Vis dėlto neabejojama, kad aplinkos praturtinimas muzika prisideda prie gyvūnų gerovės ir netgi gali didinti vartotojų pasitikėjimą intensyviai auginamų gyvūnų produktais.

Viename iš ankstyviausių tyrimų nustatyta, kad foninė muzika sumažino karvių streso reakciją ir padidino pieno išsiskyrimo greitį. Tokiuose tyrimuose dažniausiai buvo lyginamas melžimo efektyvumas ir elgesys tarp karvių, kurioms grojo muzika, ir tų, kurios buvo laikomos tyloje. Rezultatai parodė, kad klausantis muzikos – dažniausiai klasikinės – karvių vidutinis širdies susitraukimų dažnis šiek tiek sumažėja, o kvėpavimo dažnis – dar labiau.

Mokslininkai pabrėžia, jog garsinius stimulus nesudėtinga pritaikyti uždarose laikymo sistemose, siekiant pagerinti karvių biologinį funkcionavimą – produktyvumą, reprodukciją, sveikatą. Tai padeda gyvūnams geriau susidoroti su aplinkos stresoriais bei fiziologiniais iššūkiais. Šią naudą patvirtina vis gausėjantys moksliniai įrodymai: lėta, ritmiška muzika, pavyzdžiui, klasikinė, slopina simpatinės nervų sistemos, atsakingos už streso reakcijas, aktyvumą. Dėl to organizme sumažėja kortizolio – pagrindinio žinduolių streso hormono – kiekis.

Gyvūnai gali patirti trijų rūšių stresą:

• fizinį – dėl nuovargio ar sužeidimų,
• fiziologinį – dėl alkio, troškulio ar temperatūros pokyčių,
• elgesio – dėl pakitusios gyvenimo aplinkos, svetimų žmonių ar gyvūnų, natūralaus elgesio suvaržymo.

Mažesnis streso hormonų kiekis padeda palaikyti subalansuotą homeostazę, kuri yra svarbi pagrindinėms karvių fiziologinėms funkcijoms. Pieno išsiskyrimą reguliuojantis hormonas oksitocinas yra slopinamas streso, todėl raminanti muzika, mažindama kortizolio lygį, netiesiogiai skatina jo sekreciją. Be to, sumažėjęs stresas stiprina ir imuninį atsaką – tai rodo didesnis leukocitų aktyvumas karvėms, kurios klausosi muzikos.

Muzika daro įtaką karvių elgesiui, o tai dar labiau prisideda prie produktyvumo ir gerovės gerinimo:

• ramesnis elgesys: sumažėjusios išgąsčio reakcijos, didesnis lengvumas melžimo metu;
• geresnė rutina: karvės daugiau laiko praleidžia gulėdamos, ėsdamos ir atrajodamos, o tai yra komforto ir gerovės požymiai;
• pagerėjęs socialinis elgesys – pastebėta mažesnė agresija.

Aplinkos praturtinimas muzika yra neinvazinė klausos stimuliacijos forma, gerinanti jutiminį kraštovaizdį uždarose erdvėse. Tokie stimulai prisideda prie teigiamų emocinių būsenų, mažina nuobodulį ir nusivylimą nelaisvėje laikomiems gyvūnams. Derinant su kitais jutiminiais dirgikliais – lytėjimo (pvz., švelnus braukymas) ar regos (natūralus apšvietimas) – muzika dar labiau stiprina gyvūnų savijautą.

Vis dėlto, ne visa muzika yra tinkama. Tyrimai rodo, kad garsi, greito tempo ar nepastovi muzika, pavyzdžiui, rokas ar sunkūs bosai, gali padidinti streso lygį. Nenuoseklus muzikos klausymasis taip pat gali supainioti ar net išgąsdinti gyvūnus. Todėl siekiant teigiamo poveikio rekomenduojama rinktis lėto tempo, harmoningą muziką – klasikinę, lopšines ar švelnią instrumentinę – grojamą vidutiniu garsu (iki 75 dB), nuosekliai taikomą pagrindinėse veiklose, tokiose kaip melžimas ar poilsis.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti netikėta, kad karvės teigiamai reaguoja į tam tikros rūšies muziką, tačiau tyrimai tai vis labiau patvirtina. Nuo klasikinių kompozicijų iki tradicinių melodijų – tinkamai parinkti muzikiniai dirgikliai mažina stresą, stabilizuoja elgesį ir gali net padidinti melžiamų karvių pieno kiekį. Šis poveikis siejamas su muzikos įtaka autonominei nervų sistemai, hormonų pusiausvyrai bei emocinėms būsenoms.

Vis dėlto, siekiant geriau suprasti muzikos poveikį gyvūnams, būtini dar išsamesni tyrimai – jie galėtų atskleisti, kaip garsai veikia skirtingas veisles, atskirus individus ir įvairias ūkių sąlygas. Be to, naudos iš muzikos gauna ne tik gyvūnai: ramesnė atmosfera tvartuose palankiai veikia ir ūkininkus, o tai netiesiogiai prisideda prie gyvulių gerovės.

Tad verta pabandyti – įjunkite ramią muziką savo ūkyje ir stebėkite, kaip į ją reaguoja jūsų gyvūnai.

Parengta pagal Lietuvos ir užsienio autorių publikacijas internete.