Mėsinių galvijų vaisos rodikliams gerinti – skaitmenizuotos rujų nustatymo sistemos ir tikslusis sėklinimas

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2022-05-31

Mindaugo Kinderio ekologinis mėsinės veislininkystės ūkis, ^© LŽŪKT nuotr.

Mėsinių galvijų augintojai paskutinę pavasario dieną rinkosi į Konsultavimo tarnybos mokymo centrą „Agroakademija, kuriame buvo organizuota lauko diena „Inovatyvių sėklinimo technologijų taikymas mėsinėje galvijininkystėje“.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Gyvulių reprodukcinių savybių maksimalus panaudojimas išlieka vienas aktualiausių uždavinių gyvulininkystės ūkiuose. Nuo to priklauso ūkio ekonominis pelningumas, veisimo programų ir bandos reprodukcijos rodikliai. Netinkamas rujų nustatytas – viena pagrindinių problemų. Daugelis mėsinių galvijų augintojų sako: yra bulius bandoje, todėl viskas susitvarko. Deja, toli gražu taip nėra. Todėl labai svarbu laiku nustatyti rujas ir tikslingai sėklinti, kad per metus tikrai bandoje sulauktume veršelio. Laiku pastebėti rują naudojamos įvairios skaitmeninės sistemos. Žinoma, tai kainuoja, papildomas darbas, bet atsiperkantis, kaip teigė pranešėjai.

Renginyje patirtimi dalijosi ir pranešimus skaitė Inga Merkelytė, LSMU Gyvulininkystės instituto doktorantė, dr. Rasa Nainienė, LSMU Gyvulininkystės instituto vyresn. mokslo darbuotoja, ir Vytas Gudaitis, LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro gyvulininkystės ekspertas.

Mėsinių galvijų augintojai turėjo puikią galimybę pabendrauti tarpusavyje ir su LSMU Gyvulininkystės instituto mokslininke dr. Rasa Nainiene (kairėje).

Kaip palengvinti rujos nustatymą?

LSMU Gyvulininkystės instituto doktorantė Inga Merkelytė aptarė rinkoje esančias skaitmenizuotas sistemas ir pagalbines priemones galvijų reprodukcinio proceso valdymui su išoriniais ir vidiniais jutikliais, nuotolines gyvūnų elgsenos stebėjimo sistemas.

Galvijų veisimui gali būti pasirenkamas natūralus kergimas arba dirbtinis sėklinimas. Taikant pastarąjį, pasak I. Merkelytės, iškyla tam tikrų sunkumų, pvz.: dažnos tylios rujos, sunkesnis gyvulių manipuliavimas, dažnas užsitęsęs periodas po apsiveršiavimo, netikslus rujos nustatymas ir kt. Mėsinėms žindenėms karvėms lytinis cikliškumas sugrįžta paprastai po 30–60 parų po apsiveršiavimo. Vis tik, lytinio ciklo trukmei įtakos turi daug faktorių: gyvulio amžius, laktacija, laikymo sąlygos ir būdas, gyvulio sveikatingumas, individualios savybės.

I. Merkelytės teigimu, geriausiai ruja nustatoma, kai gyvuliai stebimi kelis kartus (bent du kartus) per dieną. Ankstyvas rytas (auštant) ir vėlyvas vakaras (pradedant temti) yra geriausias laikas rujai stebėti. Praktika rodo, kad ruja dažniausiai pasireiškia naktį, tarp vidurnakčio ir 6 val. ryto. Šėrimo metu rujos geriau nenustatinėti, nes gyvuliai yra aktyvesni dėl šėrimo instinkto.

Kad ruja būtų nustatoma kuo tiksliau, ūkyje labai naudinga įsidiegti skaitmenizuotas rujų nustatymo sistemas. Tai padėtų nustatyti ir sudaryti tinkamiausius atskirų galvijų veislių sėklinimo ir veršiavimosi laiko nustatymo algoritmus, karvių rujas po apsiveršiavimo. Tokiu būdu yra sutrumpinamas laiko intervalas tarp apsiveršiavimo ir sėklinimo. Karvėms apsivaisinus veisimo sezono pradžioje, jos ir veršiuosis veršiavimo sezono pradžioje, todėl pasiruošti kitam veisimo sezonui turima daugiau laiko, o nujunkomas veršelis būna didesnio svorio.

„Dėl efektyvesnio rujų nustatymo pagerėtų galvijų bandų reprodukcijos efektyvumas, nes rujų nustatymo sistema sumažintų darbo sąnaudas (palyginus su rujų nustatymo stebėjimu), o platesnis sėklinimo naudojimas paspartintų genetinį progresą bandose (palyginus su kergimu), be to, objektyviau ir tiksliau būtų nustatomos telyčių rujos, todėl jos anksčiau būtų pradėtos naudoti veisime, padidėtų atvestų veršelių skaičius, tenkantis vienai karvei, sutrumpėtų karvių po apsiveršiavimo nerujojimo periodas bei laiko intervalas tarp apsiveršiavimų, pagerėtų karvių sveikatingumas ir gerovė (mažiau streso)“, – skaitmenizuotų rujų stebėjimo sistemų privalumus vardijo I. Merkelytė.

Mokslininkė pristatė SmaXtec monitoringo sistemą. Elektroninis boliusas, sveriantis 210 g, įdedamas į karvės (minimalus gyvūno svoris boliuso įterpimui – 300 kg) didįjį prieskrandį. Dėl savo paties svorio boliusas išsilaiko tinklainyje nejudėdamas.Matavimo duomenys boliuse fiksuojami 50 parų ir automatiškai perskaitomi, perduodami SmaXtec stotims (10–30 metrų). Duomenys fiksuojami kas 10 minučių ir išsaugomi visam laikui – tai suteikia galimybę stebėti ir sudaryti paros kitimų kreives bei stebėti pakitimus, variacijas, taip pat būsenų nuoseklumą. Boliusams energija gaunama ir baterijų, kurios tarnauja 4–5 metus (baterijos negali būti pakeistos).

Anot I. Merkelytės, procedūra nesudėtinga ir galvijui neskausminga, grietai atliekama. Boliusas karvei įdedamas su specialiu įrankiu, kuris taip pat naudojamas į prieskrandį įdedant ir papildų preparatus. Ne visuomet reikalinga ir veterinaro pagalba. Jei ūkininkas turi fiksavimo stakles, šią procedūrą gali atlikti ir pats.

Kadangi boliusai yra karvės viduje, papildomi įrenginiai (pėdometrai, antkakaliai ir kt.) nereikalingi, nėra rizikos prarasti šiuos įrenginius ar gyvuliams susižeisti. Boliusas karvės skrandyje yra iki gyvenimo pabaigos. Jei karvė po penkmečio dar gyva, galima įdėti antrą boliusą. Jei taip nutinka, kad jį įdėjus karvė išvežama į skerdyklą, jį, susitarus su skerdykla, galima pasiimti ir naudoti kitai karvei.

Pakaitinės telyčios turi būti genetiškai vertingesnės

LSMU Gyvulininkystės instituto vyresn. mokslo darbuotojos dr. Rasos Nainienės teigimu, mėsinės gyvulininkystės ūkyje viskas gerai, jei per metus karvė atveda veršelį. Tai labai svarbu, nes mėsinių galvijų bandose veršingumas turi keturiskart didesnį ekonominį poveikį nei bet kurie kiti su produktyvumu susiję požymiai, palyginus su pienine gyvulininkyste.

Kad reprodukcijos tikslus būtų galima pasiekti, pasak dr. Rasos Nainienės, turėtų būti didelis dėmesys skiriamas telyčių lytiniam subrendimui ir apsisprendimui, kada jos turi ateiti į veisimo sistemą. Vienas svarbiausių momentų – pakaitinių telyčių užauginimas. Jos turi būti genetiškai vertingesnės, palyginti su bandos karvėmis. Kadangi jų užauginimas sudaro didelę išlaidų dalį, todėl siekiama, kad jos taptų veršingomis per pirmąjį veisimo sezoną, kad būtų kuo mažiau sudėtingų veršiavimosi atvejų, per 365 dienas apsiveršiuotų antrą kartą ir bandoje gyventų ilgai (> 8 laktacijas) ir būtų produktyvios.

Kada jos lytiškai subręsta? Tai nustatoma pagal rujos pasireiškimą, ovuliaciją, lytinį cikliškumą, galimybę tapti veršingomis. Galima atlikti rektinį ir tyrimą ultragarsu, kurio metu atliekamas reprodukcijos sistemos vertinimas. Vis tik, lytiniam subrendimui įtakos turi veislė (greitai bręstančios veislės: Angusai, Herefordai, Galovėjai; lėtai bręstančios: Šarole, Limuzinai, Simentalai), lytis, klimatas, šėrimas, laikymo sąlygos.

Pasak mokslininkės, daugelis Europos ir britų mėsinių galvijų veislių lytiškai subręsta iki 12, 5 mėn. amžiaus. Iki 14 mėn. amžiaus šių veislių telyčios gali pasiekti 60–65 proc. suaugusių karvių svorį.

Kadangi telyčioms atsistatyti po apsiveršiavimo reikia daugiau laiko, tai jų kergimas ar sėklinimas turi prasidėti 3–4 savaitėmis anksčiau nei pagrindinės bandos, pvz.: jei bandos veršiavimosi laikotarpis vasaris–kovas (veisimosi – gegužė–birželis, 60 d.), tai telyčių veršiavimosi laikotarpis turėtų būti sausis–vasaris (veisimosi–balandis–gegužė, 14 mėn.).

Jei nebuvo komplikacijų, lytinis ciklas po apsiveršiavimo atsistato po 30 dienų. Šį laikotarpį galima sutrumpinti apribojus veršelių kontaktą su motinomis. Pasak mokslininkės, stebėjimai rodo, kad per 80 dienų po apsiveršiavimo surujojo 43 proc. karvių, kai kontaktas ir žindymas nebuvo apribotas; 65 proc. karvių – kai veršeliai žindo 1 kartą per dieną, bet nebuvo aptvare šalia motinų ir 90 proc. karvių surujojo, kai veršelis žindo 1 kartą per dieną, bet buvo izoliuoti.

Tiksliojo sėklinimo metodas

Vytas Gudaitis, LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro gyvulininkystės ekspertas, renginio dalyviams pristatė tiksliojo sėklinimo metodą ir įrangą bei pažėrė daug praktinių patarimų.

Pasak specialisto, su buliais-reproduktoriais visko pasitaiko. „Juk jie taip pat gyvas organizmas, reaguojantis į pašarą, stresą, aplinką, žmogų, taip pat ir į karves. Labai gerai, kai bulius padengia visas karves. Dažniausiai taip ir būna. Bet nemažai atvejų, kai bandoje bulius yra 3–4 mėnesius, o tikrini karves ultragarsu ir randi tik 50 proc. besilaukiančių, 40 proc. bulius „nesudirbęs“. Dėl įvairiausių priežasčių. Vien tikėtis rezultatų, kad kelias dienas karvei iš paskos vaikštantis bulius, rodantis jai dėmesį, „šokinėjantis“ būtų per daug rizikinga. Jei mėsinių galvijų bandoje karvė per metus neatvedė veršelio, tai jau problema“, – sakė Vytas Gudaitis.

Vytas Gudaitis pažymėjo, kad gero buliaus-reproduktoriaus sperma kainuoja nemažai, todėl labai svarbu atsirinkti tinkamos genetikos gyvulius. „Kitas žingsnis – būtina įsivertinti atsirinkto gyvulio istoriją. Jei nusprendėme sėklinti vyresnes karves, reikėtų pasitikrinti, kokie buvo veršiavimaisi. Jei buvo sutrikimų, tokie gyvuliai gali sunkiau apsivaisinti. Svarbu ir bendrai įsivertinti sveikatingumą, ar nėra medžiagų apykaitos ligų, judėjimo problemų. Tai padaryti ūkininkui sudėtinga, reikėtų specialistų pagalbos. Kai gyvulį echoskopuoji, matai, kokios problemos. Galbūt jį reikia sustiprinti, gal tinkamesnes sąlygas sudaryti, kad atlikus tikslųjį sėklinimą būtų gautas rezultatas. Sprendimų ir priemonių reikia paieškoti“, – namų darbus prieš galvijų sėklinimą vardijo Vytas Gudaitis.

Tiksliajam sėklinimui naudojamas makšties veidrodis ir sėklinimo švirkštas, sperma suleidžiama į gimdos kaklelį tarp pirmos ir antros raukšlės. Per kamerą galime matyti, kaip tiksliai įvesti sėklinimo švirkštą (pipetę) į gimdos pradžią ir jos nesužaloti. Procesą svarbu atlikti švelniai. Beje, šis aparatas yra daugiafunkcis, pavyzdžiui, jį galima naudoti ir veršelių kvėpavimo takų sutrikimams diagnozuoti.

Tai jau antrasis renginys, organizuojamas pagal EIP projektą „Mėsinės galvijininkystės ūkių veiklos ir konkurencingumo didinimas, taikant inovatyvų reprodukcijos monitoringą“. Projektą įgyvendina LMSU Gyvulininkystės institutas drauge su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir 6 ūkininkais. Pagrindinis projekto tikslas – didinti mėsinės galvijininkystės ūkių veiklos našumą ir konkurencingumą, karvių reprodukcinei būklei ir rujoms nustatyti bei veršingumo stadijai įvertinti taikant inovatyvią fiziologinių parametrų jutiklių integravimo boliuse technologiją.

Rekomenduojame pasižiūrėti agroakademija.lt parengtą vaizdo reportažą

Skaitmenizuota rujų nustatymo sistema mėsinių galvijų bandose