© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Medžiagų apykaitos ligos – nematoma, bet brangi grėsmė ūkiui. Jos dažnos, tyliai prasideda, tačiau greitai palieka akivaizdžius nuostolius: sumažėjusį produktyvumą, ilgesnį atsistatymo laiką, reprodukcijos sutrikimus. Kuo anksčiau liga pastebima – tuo mažesnė žala. Visgi veiksmingiausia taktika – prevencija. Ji kainuoja, bet grąža dažnai gerokai viršija investicijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines galvijų medžiagų apykaitos ligas, pateiksime praktines prevencijos ir valdymo rekomendacijas bei pasvarstysime, kokių nuostolių galima tikėtis, jei problemos bus ignoruojamos.
Karvė, jaučianti vidinį stresą, negali išnaudoti viso savo genetinio potencialo. Įvairus karščio, socialinis, oksidacinis, pervežimo ir pervarymo stresas maždaug savaitę prieš ir 6–8 savaites po apsiveršiavimo gali karvių organizme sukelti medžiagų apykaitos susirgimus ir uždegiminį procesą.
Ligos retai kada būna po vieną
Sisteminiai medžiagų apykaitos sutrikimai dažniausiai pasireiškia:
Visos šios ligos retai kada būna po vieną. Dažnai vienos ligos atsiradimas išprovokuoja ir kitas ligas. Kiekviena iš šių ligų gali būti klinikinės formos, kai akivaizdžiai matomi klinikiniai tai ligai būdingi požymiai, arba subklinikinės, kurios nepastebimos, bet padaro ūkiui didelių nuostolių.
Labai svarbu suvokti, kad po apsiveršiavimo labai suaktyvėja šie procesai:
Kai žinai, kokie iššūkiai atsiranda karvės organizme, tuo periodu galima suteikti didžiausią pagalbą.
Didžiausia problema yra per mažas sausų medžiagų (SM) kiekio suvartojimas po apsiveršiavimo. Tai gali būti šių medžiagų apykaitos sutrikimų priežastis:
Apžvelkime pagrindines medžiagų apykaitos ligas ir prevencines priemones.
Parezė, arba ,,gulinčios karvės sindromas“
Dabar pasitaiko gana retai, bet dažnai ši liga vadinama ,,gulinčios karvės sindromas“. Pogimdyminė parezė (hipokalcemija) dar kitaip vadinama pieno karštine. Yra išskiriamos trys jos formos:
Pasekmės – raumenų silpnumas, gimdos inercija, padidėjusi mastito ir ketozės rizika.
Prevencija – subalansuotas racionas, tinkamas užtrūkinimo periodas, reguliarus kūno masės indekso (KMI) stebėjimas ir kontrolė. Ištirti kelių karvių kraują 4–18 val. prieš veršiavimąsi; stebėti kalcio ir magnio kiekį, šlapimo pH (kartais stebima metabolinė acidozė, ypač šeriant kukurūzų silosu/šiaudais). Stebėti kalcio kiekį kraujyje apsiveršiavusioms karvėms.
Praktiniai sprendimai ir rekomendacija užtrūkusioms karvėms:
Ketozė – ekonominė liga
Labai produktyvioms melžiamoms karvėms neigiamas energijos balansas pasireiškia ankstyvuoju laktacijos periodu. Dėl kepenų suriebėjimo, mažo pašarų suvartojimo susergama ketoze. Gliukozės poreikis didėja nuo 1 iki 2x,5 kg/d. 15 -os dienų laikotarpiu. Energijos trūkumas prasideda likus savaitei iki veršiavimosi.
Klinikinė ketozė bandoje pasireiškia 1–2 proc. Būdingi simptomai: primilžio, SM suvartojimo sumažėjimas, nervingumas, atsisakymas ėsti koncentratų. Dažniausiai polinkį šiam susirgimui turi riebios karvės, kurių kūno masės indeksas (KMI) > 4. Taip pat gali paskatint svorio netekimas prieš veršiavimąsi, subklinikinė hipokalcemija, karščio stresas, acidozė, blogas pereinamasis periodas, mikotoksinai, kai kurių cheminių elementų Co, Na, P trūkumas, prieš tai pasireiškusios ligos – nuovalų užsilaikymas, pogimdyminė parezė, metritas, šlubavimas. Ši ligos forma lengvai pastebima ir laiku suteikus gydymą karvės greitai pasveiksta.
Subklinikinė ketozė dažnai ūkyje nepastebima, bet karvių sveikatingumui padaro labai daug žalos. Bandoje gali pasireikšti 25–50 proc. karvių. Tai ekonominė liga: mažiau pieno, mažiau baltymų piene, labai sutrikdo apsivaisinimą, krenta svoris. Galima nustatyti tiriant kraują.
Ketozės nustatymas apsiveršiavusioms karvėms: 5–30 dienų po apsiveršiavimo gliukozės testas + ketoniniai kūnai. Gliukozės testo rodiklis 0,45–0,65 g/L: < 0,40 = energijos trūkumas, ketozė; > 0,7 = hiperglikemija, acidozė.
Testas BHB: rodiklis < 1,4 mmol/ L
> 1,4 mmol/ L = subklinikinė ketozė;
> 3 mmol/L = klinikinė ketozė.
Rekomenduojama atlikti ir biocheminį kraujo tyrimą.
Subklinikinės ketozės pasekmės:
Prevencija – naudoti gliukozės prekursorius: monopropilenglikolį, glicerolį, kalcio propionatą, kalcio gliukonatą, apsaugotą cholino chloridą. Tai padidina gliukozės kiekį kraujyje bei pieno produkciją (+ 3 litrai/d.), pagerina apetitą ankstyvos laktacijos periodu (+ 1,5 kg SM), sumažina svorio kritimą bei intervalą tarp veršiavimosi – pirmos rujos, mažiau susirgimų ketoze ir šliužo dislokacija.
Apsauga nuo ketozės – apsaugoti riebalai: padidina primilžį (+ 5 iki 10 %), sumažina svorio kritimą ankstyvuoju laktacijos periodu, pagerina vaisingumą, kūno kondiciją ir plauko būklę, grįžta investicijos (30 kg/karvei = + 500 kg pieno/iš karvės per laktaciją).
Kepenų riebalinė degeneracija – artima ketozei liga
Dažnai išsivysto riebioms karvėms ir telyčioms. Taip nutinka, kai karvės dėl įvairių priežasčių ilgai neapsivaisina, kai nėra galimybių prieš užtrūkinimą padaryti karvių grupės ir jos gauna per daug gerą pašarą, o produkcija yra sumažėjusi. Jei ši būklė laiku nepastebima, gali atsirasti karvių organizme negrįžtami kepenų pažeidimai, kurie gali baigtis gyvulių praradimu. Tranzitiniu laikotarpiu karvės organizme vyksta kūno riebalų ir baltymų mobilizacija.
Apžvelgsime kūno kondicijos vertinimą Holšteinų veislės karvėms, likus 2 savaitėms iki numatyto veršiavimosi ir praėjus 5, 12 sav. po apsiveršiavimo. Maksimalus kūno audinių eikvojimas ir masės netekimas yra:
Laktacijos piko metu laisvosios riebiosios rūgštys (NEFA) atsideda 600 g per 24 val. ir riebalų besikaupiančių kepenyse masė padidėja nuo 5% iki 7 %. Riebalų atsidėjimas daugiau kaip 5 % kepenyse, yra laikomas vidutinio sunkumo kepenų suriebėjimu.
Prevencija – cholino chloridas lipidinėje matricoje, apsaugotas nuo suskaidymo prieskrandžiuose, yra lengvai įsisavinamas ir efektyviai apsaugo kepenis nuo suriebėjimo. Verta pagalvoti ir šioje situacijoje panaudoti apsaugotą metioniną ir liziną. Tai nepakeičiamos (organizme nesigaminančios) amino rūgštys, kurios labai teigiamai veikia ir atstato kepenų pažeidimus. Amino rūgštys gerina karvių sveikatingumą tranzitiniu laikotarpiu, taip pat pastebimas ženklus reprodukcijos rodiklių pagerėjimas sėklinimo metu.
Racionų balansavimas įtraukiant apsaugotas amino rūgštis padeda kontroliuoti šėrimo kaštus, atsižvelgiant į pašarų kainų kitimą ir taip didinti ūkio našumą nepriklausomai nuo esamos situacijos (pieno kaina, šėrimo žaliavų kaina ir prieinamumas).
Acidozės priežastys įvairios
Acidozės priežastys gali būti atsparaus krakmolo arba lengvai virškinamų angliavandenių perteklius, ląstelienos trūkumas – nepakankamai išsiskiria seilių (mažėja buferingumas), baltymų trūkumas. Rizikos grupės yra riebios karvės ir telyčios po apsiveršiavimo, labai produktyvios karvės, veršeliai po nujunkymo. Karvės privalo gerai maitintis visą dieną, išlaikydamos pilną prieskrandį.
Norint tiksliau nustatyti acidozę, reikia įvertinti daugelį faktorių: ištirti žolinius ūkio pašarus, peržiūrėti bendrą racioną, įvertinti ar yra teisingas pašarų smulkinimas, būtina įvertinti laiko tarpą, kai pH būna žemesnis kaip 6. Kai pH didžiajame prieskrandyje būna apie 7, kaip ir turi būti, tada geras apetitas, geras ląstelienos virškinimas, geras mikroorganizmų augimas. Jei atsiranda poūmė, trumpalaikė acidozė, apetitas blogas, blogai virškinama ląsteliena, silpnai auga mikroorganizmai. Jei pH nukrinta ūmiai iki 5, galimi gilūs neigiami fiziologiniai pakitimai visuose audiniuose ir net gaišimo atvejai.
Prevencija – vengti raciono su daugiau kaip 50 % koncentratų; riboti užtrūkusioms karvėms koncentratus su aukštu krakmolo kiekiu (kukurūzų ar kviečių); palaikyti ,,efektyvios ląstelienos“ kiekį racione (raciono NDF - >28, raciono efektyvioji NDF - > 21); keitimai racione turi būti daromi palaipsniui per 7–10 dienų; pilnai sumaišytas bendras racionas (TMR); šienas negali būti naudojamas kaip grūdinių kultūrų šiaudų pakaitalas, išskirtiniais atvejais gali būti naudojami rapsų šiaudai, bet svarbu kad su šiaudais patektų kuo mažiau stambių stiebų ir lapelių; avižų, sojų lukštai ir cukrinių griežiniai neturi struktūrinės vertės, todėl negali būti naudojami kaip struktūriniai pašarai; smulkintų šiaudų kiekis užtrūkusių karvių racione gali varijuoti nuo 5 iki 7 kg/dieną; avižų šiaudai galėtų būti naudojami iki 8 kg/dieną (visais atvejais šiaudų kiekis / poreikis skaičiuojamas sudarant šėrimo racionus, siekiant užtikrinti jų pilnavertiškumą); nesmulkintų šiaudų šėrimas atskirai nuo kitų pašarų yra blogas pasirinkimas.
Kiek kainuoja ligos?
Situaciją geriausiai parodo skaičiai. Pažiūrėkime keletą mūsų aptartų medžiagų apykaitos ligų.
Pogimdyminė parezė–gyvulių gaišimas 4 %, priverstiniai skerdimai 5 %, vėluojantis apsivaisinimas (dienomis) 13, pieno primilžio sumažėjimas (kg) 130. Bendra suma 230 eurų.
Distocija (problemos veršiuojantis) –gyvulių gaišimas 1 %, priverstiniai skerdimai 2,2 %, vėluojantis apsivaisinimas (dienomis) 12, pieno primilžio sumažėjimas (kg) 178. Bendra suma 160 eurų.
Nuovalų užsilaikymas –gyvulių gaišimas 1,5 %, priverstiniai skerdimai 6 %, vėluojantis
apsivaisinimas (dienomis) 15, pieno primilžio sumažėjimas (kg) 250. Bendra suma 200 eurų.
Ketozė – gyvulių gaišimas 0,5 %, priverstiniai skerdimai 5 %, vėluojantis apsivaisinimas (dienomis) 20, pieno primilžio sumažėjimas (kg) 230. Bendra suma 200 eurų.
LDA (didžiojo prieskrandžio acidozė) – gyvulių gaišimas 2 %, priverstiniai skerdimai 8 %, vėluojantis apsivaisinimas (dienomis) 12, pieno primilžio sumažėjimas (kg) 400. Bendra suma 240 eurų.
Mastitas – gyvulių gaišimas 2 %, priverstiniai skerdimai 10 %, vėluojantis apsivaisinimas (dienomis) 10, pieno primilžio sumažėjimas (kg) 200. Bendra suma 200 eurų.
Metritas–gyvulių gaišimas 1 %, priverstiniai skerdimai 10 %, vėluojantis apsivaisinimas (dienomis) 25, pieno primilžio sumažėjimas (kg) 200. Bendra suma 250 eurų(Compilation Dr Chuck Guard 1998- Hutjens 2005).
Padės LŽŪKT gyvulininkystės konsultantai
Visi žinome, kad svarbiausia ir pigiausia ūkiui yra profilaktika. Todėl siekiant išsiaiškinti situaciją, rekomenduojame reguliariai atlikti kraujo biocheminius tyrimus ir pagal gautas nešališkas konsultacijas priimti geriausius sprendimus savo ūkiui.
Jei reikia konsultacijų, kreipkitės į mus, LŽŪKT gyvulininkystės specialistus. Atvyksime į ūkį mobilia laboratorija:ištirsime gyvulių sveikatingumą, pieno kokybės rodiklius ir ūkio pašarų bazę, patarsime reprodukcijos gerinimo klausimais, įvertinsime gyvulių laikymo sąlygas. Atsižvelgdami į tyrimų rezultatus, pateiksime profesionalias rekomendacijas, efektyviai gerinančias ūkio veiklą. Juk sveiki ir produktyvūs gyvuliai – sėkmingo ūkio garantas!
Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti:
Žolynų įrengimas ir priežiūra: kaip pasiruošti ir ką apmąstyti
Patirtis ūkyje: produktyvaus žolyno svarba ir tinkamas jo įrengimas (I)
Patirtis ūkyje: produktyvaus žolyno svarba ir tinkamas jo įrengimas (II)
Praktiniai pastebėjimai: pašarų kokybės įtaka mėsinių galvijų augimo schemose
Žolynas produktyvus ar ne? Patarimai ūkyje