Gegužės 21 d., šeštadienis | 22

Kuriamas nacionalinis įrankis, padėsiantis sužinoti, kur ūkyje susidaro ŠESD emisijos

LŽŪKT informacija
2022-01-21

© LŽŪKT nuotr.
Jau kitąmet Lietuva Europos Komisijai turės pristatyti atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Jame turės būti ir žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys klimato kaitos iššūkiams įveikti. Tuo rūpinasi neseniai savo veiklą pradėjusi Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė, į kurios veiklą yra įsitraukę beveik 60 organizacijų ir suinteresuotų asmenų.

Antrajame šios darbo grupės susitikime pristatyta nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaita žemės ūkyje ir miškininkystėje bei aptartas ateities instrumentas – ŠESD apskaita ūkiuose.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Siūlė tobulinti apskaitos metodiką

Nacionalinė ŠESD apskaita apima visus šalies ekonomikos sektorius – energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, atliekų, taip pat ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės. Pagrindinis jos tikslas yra įvertinti, kaip Lietuva įgyvendina savo tarptautinius ir ES įsipareigojimus mažinant ŠESD išmetimus.

Darbo grupės nariams pristatyta metodika, kaip žemės ūkio ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuose vykdoma apskaita, kokie rodikliai taikomi, kaip ji yra tobulinama.

Lietuvoje ŠESD išmetimai transporto sektoriuje sudaro 31 proc., energetikos – 28 proc., žemės ūkio – 22 proc., pramonės – 15 proc., atliekų – 4 proc. Pastaruoju metu žemės ūkyje ŠESD emisijos yra stabilios ir laikosi beveik vienodame lygyje. Stebima bendra tendencija: iš dirvožemių emisijos didėja, o gyvulininkystėje – mažėja. Statistika rodo, kad 2020 m. gyvulininkystė sudarė 42 proc., augalininkystė – 58 proc. visų žemės ūkio sektoriaus emisijų. Daugiausia prie ŠESD išskyrimo prisideda sintetinės trąšos, pieninės karvės ir mėsiniai galvijai, taip pat organinių dirvožemių arimas, ganyklose liekantis mėšlas ir kt.

Darbo grupės nariai, diskutuodami dėl didžiausių emisijų šaltinių žemės ūkyje, svarstė, kaip reikėtų atnaujinti metodologiją, įtraukiant visas įmanomas taikomas praktikas, kurios prisideda prie anglies dirvožemyje kaupimo, taip pat kuo įvairesnius turimus statistikos duomenis. Jų nuomone, vykdant apskaitą labai svarbu pasitelkti daugiau mokslininkų, įtraukti atliktus žemės ūkio mokslinius tyrimus.

ŠESD apskaita ūkiuose – pirmasis žingsnis mažinant emisijas

Šiuo metu Žemės ūkio ministerijoje yra vykdomas programos „Kurk Lietuvai“ projektas „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita ūkiuose“.

Darbo grupės nariams projekto vadovės pristatė dar naują Lietuvoje instrumentą – galimą ŠESD apskaitos sistemos ūkiuose modelį, kuris neatsitiktinai vadinamas pirmuoju žingsniu mažinant emisijas. Kadangi žemės ūkis yra vienas iš jautriausių klimato kaitai sektorių, ūkiai neišvengiamai turės taikyti priemones, kurios ne tik padės prisitaikyti prie kintančio klimato, bet ir prisidės prie poveikio jam mažinimo.

Šios apskaitos tikslas – padėti ūkininkui sužinoti, kur jo ūkyje susidaro ŠESD emisijos. Taip pat siūloma, kad sistema suteiktų galimybę gauti individualias konsultacijas. Kitų šalių patirtis rodo, kad ŠESD apskaitos sistemoje dalyvauja penki žaidėjai: ne tik ūkininkai, bet ir konsultantai, valstybė, rinka ir vartotojai.

Darbo grupės nariai ūkininkai sutiko, kad ši savanoriška ūkių lygmens apskaitos sistema reikalinga, tačiau siūlė pirmiausia ją išbandyti pilotiniuose ūkiuose – juos stebėti ir tada daryti sprendimus dėl platesnio sistemos taikymo.

ŠESD apskaitos sistema ūkiuose, leisianti sekti daromą progresą mažinant ŠESD emisijas, turėtų būti sukurta ir pradėta taikyti vėliausiai iki 2025 metų. Toks uždavinys yra numatytas pernai patvirtintoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje.

Sprendimų ieško visi kartu

Mūsų šalyje iš viso veikia penkios dekarbonizacijos darbo grupės, kurių veikloje dalyvauja politikai, verslo, mokslo ir visuomenės atstovai. Šioms grupėms tenka svarbus vaidmuo atnaujinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Jame numatytos priemonės ne tik padės siekti Europos žaliojo kurso tikslų, bet ir būti konkurencingiems, atsisakyti iškastinio kuro, keisti vartotojų elgseną.

Darbo grupės susitikime pristatytą informaciją galite rasti čia, pasirinkę „Žemės ūkis ir miškininkystė“ bei pasirinkę susitikimo datą – sausio 20 d.

Susitikimo vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia.

Agroakademija.lt rekomenduoja taip pat paskaityti

Apie žaliąjį kursą, ŠESD emisijas, arba kodėl dirvožemiuose reikia didinti organinės anglies sankaupas

Pagal ŽŪM informaciją

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.