Kiek yra saugios autonominės žemės ūkio mašinos?

2024-02-09

^© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Kaip turi veikti savaeigės žemės ūkio mašinos jutikliai, kad saugiai ir patikimai aptiktų žmogų net ir sudėtingomis aplinkos sąlygomis?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šį klausimą dr. Kristianas Meltebrinkas (Christian Meltebrink) sprendžia kartu su įmone „B. Strautmann & Söhne GmbH u. Co KG“ Osnabriuko taikomųjų mokslų universitete ir Berlyno technikos universitete rengdamas kooperuotą doktorantūros darbą.

Žmonių apsauga

Automatizavimas gali būti didelis palengvinimas ūkininkams, ypač todėl, kad jiems vis sunkiau rasti darbuotojų, kadangi trūksta kvalifikuotų darbininkų. Kartu su bendrove „Strautmann & Söhne“ dr. K. Meltebrinkas norėjo sukurti autonominę pašarų maišyklę, kuri savarankiškai paimtų pašarą iš saugyklos, nuvežtų jį į tvartą ir sušertų gyvuliams.

„Žinoma, labai svarbu, kad transporto priemonė būtų saugi ir neatsitrenktų į žmones. Ji taip pat turi veikti patikimai ir būti tinkama naudoti net lyjant lietui, esant rūkui, tamsoje ar dulkėse“, – sako dr. K. Meltebrinkas.

Jutiklių gamintojai yra labai susidomėję

Šiuo metu rinkoje yra jutiklių, galinčių atpažinti žmones. Tačiau kaip galima įrodyti, kad jie patikimai veikia žemės ūkio aplinkoje?

„Ūkis, kuriame dažnai šalia yra ir ūkininko namai, kur žaidžia vaikai, yra visiškai kitokia aplinka nei saugus pramoninis cechas“, – teigia dr. K. Meltebrinkas. Todėl jis sukūrė naują metodą ir įgyvendino jį naudodamas paties sukonstruotą bandymų stendą, kuriuo galima išbandyti ir palyginti įvairius jutiklius.

„Atrodo, kad laužėmės pro atviras duris. Iš pradžių buvo numatyta išbandyti penkis skirtingus jutiklius. Tačiau jutiklių gamintojų susidomėjimas buvo toks didelis, kad galiausiai bandymų stende vietoj penkių jutiklių turėjome penkiolika“, – sako doktorantūros darbams universitete vadovavęs prof. dr. doc. Arno Ruckelshausenas. Jam talkino Berlyno technikos universiteto profesorė dr. Cornelia Weltzien.

Žmogaus odos atspindys

Be skirtingų jutiklių pasirinkimo, labai svarbu pasirinkti tinkamą bandinį. Eksperimente tai yra asmuo, kurį jutikliai turi atpažinti. „Pradėjome nuo paprasto manekeno. Jo proporcijos atitinka žmogaus proporcijas, tačiau jis negali, pavyzdžiui, teisingai imituoti žmogaus odos šviesos atspindžio“, – bandymo niuansus vardija dr. K. Meltebrinkas. Todėl mokslininkas turėjo ilgai tyrinėti, kol rado bandomąjį pavyzdį, kuris tiktų visiems jutikliams. Jis taip pat eksperimentavo su įvairiais drabužiais.

Bandymų stendas su jutikliais ir bandiniais beveik dvejus metus stovėjo Hageno prie Teutoburgo miško lauke ir buvo veikiamas vėjo ir oro sąlygų. Tai reiškė, kad buvo išbandytos įvairios aplinkos sąlygos. Remiantis surinktais duomenimis, dabar galima palyginti skirtingus jutiklius, o ypač skirtingų tipų jutiklius.

Dabar jo bandymų stendas iš Hageno mieste esančios bandymų bazės perkeltas į „Agro-Technicum“ teritoriją Vesterbergo universiteto miestelyje. Ten bus toliau dirbama su gautais rezultatais: bus vertinami duomenys ir bandomi papildomi jutikliai.

Vertė Saulius Zagorskis (LŽŪKT), agroakademija.lt informacija