Gegužės 24 d., antradienis | 22

Kaip pagerinti veršingumą mėsinių galvijų bandose?

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė
2022-04-07

Ekologinis hailendų veislinių galvijų ūkis „Hailendų lankos“ (Kelmės r.), © LŽŪKT nuotr.

Mėsinių galvijų bandose veršingumas turi keturiskart didesnį ekonominį poveikį nei bet kurie kiti su produktyvumu susiję požymiai, palyginti su pienine galvijininkyste. Tai svarbu ne tik ūkininkui, bet ir siekiant užtikrinti Lietuvos tvarumą ir žaliojo kurso įgyvendinimą. Kaip pagerinti bandos reprodukciją mėsinių galvijų bandose? Apie tai kalbėta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) ir LSMU Gyvulininkystės instituto organizuotame nuotoliniame seminare „Inovatyvus reprodukcijos monitoringas mėsinės galvijininkystės ūkiuose“.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Palyginus su pienine gyvulininkyste, mėsinėje genetinis progresas pakankamai lėtas. Kitų šalių ir Lietuvos ūkininkų patirtis rodo, kad netinkamas rujų nustatytas – viena pagrindinių problemų. Daugelis mėsinių galvijų augintojų sako: yra bulius bandoje, todėl viskas susitvarko. Deja, toli gražu taip nėra. Todėl labai svarbu laiku nustatyti rujas ir tikslingai sėklinti, kad per metus tikrai bandoje sulauktume veršelio. Laiku pastebėti rują naudojamos įvairios skaitmeninės sistemos. Žinoma, tai kainuoja, papildomas darbas, bet atsiperkantis, kaip teigė seminaro pranešėjai.

Kuo svarbi mėsinė galvijininkystė Lietuvoje?


Pasak dr. Rasos Nainienės, LSMU Gyvulininkystės instituto vyresn. mokslo darbuotojos, mėsiniai galvijai konvertuoja augalinius pašarus į aukštos mitybinės vertės mėsą, reikalingą žmonių mitybai. Šių galvijų bandos dažniausiai išnaudoja tas žemes, kurios negali būti panaudojamos intensyviai pieninei gyvulininkystei ar augalininkystei.

„Su mėsine galvijininkyste užtikrinamas šalies tvarumas. Juk jis vertinamas pagal tai, kiek šalis gali aprūpinti savo gyventojus maistu, darbu, nepriklausomai nuo kitų šalių. Grynaveislių mėsinių galvijų skaičius Lietuvoje padidėjo du kartus. Dabar jų auginama daugiau kaip 58 tūkst. ir per 20 skirtingų veislių. Galvijienos Lietuvoje tikrai užteks, todėl ir esant nepalankiai situacijai, vykstant kariniams konfliktams, galime išgyventi be importo. Tad ir žaliuoju kursu galime žengti darniai vystydami mėsinę galvijininkystę, išnaudodami jau turimus gyvūninius išteklius, didindami našumą bei efektyvumą“, – įsitikinusi dr. Rasa Nainienė.

Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas mėsinių galvijų skaičiaus didėjimas (per 5 metus – 28 proc.). Per metus pagaminama apie 40 tūkst. t galvijienos, tad apsirūpinimas siekia 269 proc., o kiekvienas lietuvis jautienos per metus suvartoja tik 5 kg. Per metus Lietuva eksportuoja apie 60–70 proc. galvijienos.

Kada su bandos reprodukcija viskas gerai

Dr. Rasos Nainienės teigimu, mėsinės gyvulininkystės ūkyje viskas gerai, jei per metus karvė atveda veršelį. Tai labai svarbu, nes mėsinių galvijų bandose veršingumas turi keturiskart didesnį ekonominį poveikį nei bet kurie kiti su produktyvumu susiję požymiai, palyginus su pienine gyvulininkyste. Bandos reprodukcijos efektyvumas yra pagrindinis rodiklis, apsprendžiantis mėsinių galvijų bandų produktyvumą ir pelningumą. Kokie efektyvios reprodukcijos tikslai?

Reikėtų siekti, kad, pvz. veršiavimosi intervalas būtų 365 dienos, telyčios turėtų veršiuotis 24 mėn. amžiaus, kompaktiškas veršiavimosi laikotarpis (80 proc. karvių turėtų apsiveršiuoti per 42 dienas), mažesnis nei 5 proc. brokavimas dėl nevaisingumo, daugiau nei 95 proc. apsiveršiavusių karvių turėtų užauginti veršelį iki nujunkimo, atnaujinti bandą nuo 16 iki 18 proc., o veršiavimosi laikotarpis turėtų pasibaigti prieš ganiavos pradžią.

Kad reprodukcijos tikslus būtų galima pasiekti, pasak mokslininkės dr. Rasos Nainienės, turėtų būti didelis dėmesys skiriamas telyčių lytiniam subrendimui ir apsisprendimui, kada jos turi ateiti į veisimo sistemą. Vienas svarbiausių momentų – pakaitinių telyčių užauginimas.

Jos turi būti genetiškai vertingesnės, palyginti su bandos karvėmis. Kadangi jų užauginimas sudaro didelę išlaidų dalį, todėl siekiama, kad jos taptų veršingomis per pirmąjį veisimo sezoną, kad būtų kuo mažiau sudėtingų veršiavimosi atvejų, per 365 dienas apsiveršiuotų antrą kartą ir bandoje gyventų ilgai (> 8 laktacijas) ir būtų produktyvios.

Telyčios lytiškai subręsta anksčiau nei pasibaigia organizmo augimas ir vystymasis. Vis tik kiekvienos telyčios kergimo ar sėklinimo laikas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į kūno masę, amžių.

Daugelis Europos ir britų mėsinių galvijų veislių lytiškai subręsta iki 12, 5 mėn. amžiaus. Iki 14 mėn. amžiaus šių veislių telyčios gali pasiekti 60–65 proc. suaugusių karvių svorį. Žinoma, telyčių lytiniam subrendimui įtakos turi veislė (greitai bręstančios veislės: Angusai, Herefordai, Galovėjai; lėtai bręstančios: Šarole, Limuzinai, Simentalai), lytis, klimatas, šėrimas, laikymo sąlygos.

Kadangi telyčioms atsistatyti po apsiveršiavimo reikia daugiau laiko, tai jų kergimas ar sėklinimas turi prasidėti 3–4 savaitėmis anksčiau nei pagrindinės bandos, pvz.: jei bandos veršiavimosi laikotarpis vasaris–kovas (veisimosi – gegužė–birželis, 60 d.), tai telyčių veršiavimosi laikotarpis turėtų būti sausis–vasaris (veisimosi–balandis–gegužė, 14 mėn.).

Jei nebuvo komplikacijų, lytinis ciklas po apsiveršiavimo atsistato po 30 dienų. Šį laikotarpį galima sutrumpinti apribojus veršelių kontaktą su motinomis. Pasak mokslininkės, stebėjimai rodo, kad per 80 dienų po apsiveršiavimo surujojo 43 proc. karvių, kai kontaktas ir žindymas nebuvo apribotas; 65 proc. karvių – kai veršeliai žindo 1 kartą per dieną, bet nebuvo aptvare šalia motinų ir 90 proc. karvių surujojo, kai veršelis žindo 1 kartą per dieną, bet buvo izoliuoti.

Vaisos rodikliams gerinti – tikslusis sėklinimas


„Sveikatingumo programa ir tinkama mityba yra bet kurios veisimo programos reikalavimai, ne išimtis ir taikant dirbtinį apvaisinimą. Be to, ypač pradiniuose programos etapuose, reikia daug darbo ir įgūdžių.Ne kiekvienas ūkis gali įsigyti gerus bulius reproduktorius, todėl tikslusis sėklinimas suteikia ūkininkams galimybę gauti aukščiausios kokybės genetiką iš bulių reproduktorių“, – sakė Vytas Gudaitis, LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas.

Specialistas apžvelgė karvių lytinį ciklą, apsivaisinimo priklausomybę nuo sėklinimo kartų, ryto–vakaro taisyklę. Anot LŽŪKT gyvulininkystės specialisto, geriausia seksuota sperma sėklinti jaunas telyčias.

Pasak V. Gudaičio, norint pasiekti didžiausią vaisingumą, karves ir telyčias reikia sėklinti per pastaruosius du trečdalius rujos arba per kelias valandas po. Tai reiškia, kad praėjus maždaug 12–18 valandų po to, kai karvė tik pradeda rujoti. O didžiausiais vaisingumas sėklinimo būdu pasiekiamas, kai karvės sėklinamos artėjant rujos pabaigai. Dažniausiai rujos pasireiškia naktį.

Kaip teigė specialistas, karvės labai vaisingos iš prigimties, gali apsivaisinti iki 90–95 proc., tačiau rezultatas priklauso nuo daugelio dalykų. Svarbu įsivertinti ūkyje reprodukcijos problemas. Jei jų daug, tais metais ekspertas patarė neinvestuoti į sėklinimą, nes norimo rezultato nebus.

Dažniausiai pasitaikančios reprodukcijos problemos: rujos nepasireiškimas, nepastebėjimas, ovuliacijos nebuvimas, neapsivaisinimas, embrioninis mirtingumas, abortai, reprodukcinio trakto infekcijos.

„Pirmiausia reikėtų suvaldyti įvairias ligas: medžiagų apykaitos, su energijos trūkumu racionuose susijusias ligas (ketozė, nutukimo sindromas, nuovalų užsilaikymas), dėl ląstelienos trūkumo pasireiškiančias ligas (acidozė, laminitai, išputimas, šliužo užsisukimas), kalcio metabolizmo sutrikimus (parezė po apsiveršiavimo, tešmens edema). Medžiagų apykaitos ligos viena su kita labai susijusios ir dažniausia pasireiškia kartu. Pavyzdžiui, karvei sergančiai pogimdymine pareze 4 kartus dažniau pasitaiko nuovalų užsilaikymas ir 16 kartų dažniau išsivysto ketozė“, – teigė LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas V. Gudaitis.

Medžiagų apykaitos sutrikimai dažniausia įvyksta ankstyvojoje laktacijoje, nes gyvulys patiria didelį stresą arba drastiškai keičiasi mitybos poreikiai, sutrinka energijos apykaita arba trūksta vitaminų ir mineralų.

„Svarbu kuo anksčiau sutrikimus diagnozuoti. Profilaktika yra geriau nei gydymas. Ūkininkas turi apsispręsti, kuriuo keliu eina. Gamtos neprigausime, o ir karvė – ne kosminis laivas. Tikslingam galvijų sėklinimui įtakos turi ir galvijų laikymo būdas, pašarai, galvijų veislė, buvęs veršiavimasis, veršelio dydis, teikta pagalba. Svarbu įsivertinti, kada pradėti sėklinimą. Reikia dirbti, stebėti, analizuoti ir spęsti problemas, priimant vadybinius sprendimus. Tam padeda įvairūs skaitmeniniai įrankiai“, – įsitikinęs Vytas Gudaitis.

Į pagalbą – skaitmenizuotos rujų nustatymo sistemos

Rujos nustatymas – pagrindinis veiksnys, turintis įtakos gerai karvių bandos reprodukcinei būklei. Karvių rujų išaiškinimas tradiciniais metodais tesiekia apie 50 proc., o mėsinėje galvijininkystėje šis rodiklis dar mažesnis. Ūkiuose susiduriama su problemomis, tokiomis kaip tylios rujos, užsitęsęs anestrus po apsiveršiavimo, netinkamas rujos nustatymas. Ruja pasireiškia kas 18–24 dienas, vidutiniškai kas 21 dieną. Mėsinių galvijų augintojai siekia, kad karvės apsivaisintų per 60–80 po apsiveršiavimo. To siekiama tam, kad užtikrintų vieną veršelį per metus. Siekiant šių tikslų ir išvengti problemų padėtų ūkyje įsidiegus skaitmenines technologijas, kurios gali nustatyti rują daug tiksliau lyginant su vizualiniu rujų stebėjimu. Rujos metu padidėjęs karvių fizinis aktyvumas yra vienas pagrindinių požymių, pagal kurio aktyvumą fiksuojančios programos nustato rują.


Apie rinkoje esančias ir naujas skaitmenizuotas rujų nustatymo sistemas seminaro dalyvius supažindino LSMU Gyvulininkystės instituto doktorantė Inga Merkelytė.

Žinoma, rujų nustatymo sistemos (klijuojami pleistrai, boliusai, pedometrai, ausų įsagai, antkakliai, davikliai ant uodegos) ir jų kainos rinkoje skirtingos. Pasak mokslininkės, įsidiegus bet kurią rinkoje esančią rujos stebėjimo sistemą, pagerėtų karvių reprodukcinės diagnostikos rodiklių tikslumas ir patikimumas.

„Dėl sėkmingesnio rujų nustatymo pagerėtų galvijų bandų reprodukcijos efektyvumas, nes rujų nustatymo sistema sumažintų darbo sąnaudas (palyginus su rujų nustatymo stebėjimu), o platesnis sėklinimo naudojimas paspartintų genetinį progresą bandose palyginus su kergimu, be to, objektyviau ir tiksliau būtų nustatomos telyčių rujos, todėl jos anksčiau būtų pradėtos naudoti veisime, padidėtų atvestų veršelių skaičius, tenkantis vienai karvei, sutrumpėtų karvių po apsiveršiavimo nerujojimo periodas bei laiko intervalas tarp apsiveršiavimų, pagerėtų karvių sveikatingumas ir gerovė (mažiau streso)“, – skaitmenizuotų rujų stebėjimo sistemų privalumus vardijo I. Merkelytė.

Mokslininkė seminaro dalyviams plačiau pristatė SmaXtec monitoringo sistemą. Tai vienintelė sistema, kuri pateikia temperatūros kitimus, prieskrandžio pH karvės viduje bei aplinkos klimato sąlygas.


Štai toks elektroninis boliusas, sveriantis 210 g, įdedamas į karvės didįjį prieskrandį. Dėl savo paties svorio boliusas išsilaiko tinklainyje nejudėdamas.

Jis fiksuoja gyvulio fiziologinius parametrus realiu laiku kas 10 minučių, o matavimo duomenys boliuse fiksuojami 50 parų ir automatiškai perskaitomi, perduodami SmaXtec stotims, įrengtomstvarto pradžioje ir pabaigoje (galima įrengti ir ganyklose). Tuomet iš bazinių stotelių į programą, įdiegtą kompiuteryje arba išmaniajame įrenginyje, gaunama visa reikalinga informacija apie karvę.


Procedūra nesudėtinga ir galvijui neskausminga, grietai atliekama. Boliusas karvei įdedamas su specialiu įrankiu, kuris taip pat naudojamas į prieskrandį įdedant ir papildų preparatus. Ne visuomet reikalinga ir veterinaro pagalba. Jei ūkininkas turi fiksavimo stakles, šią procedūrą gali atlikti ir pats.

Amžiaus cenzo nėra, bet norint dėti boliusą, karvė turėtų sverti apie 300 kg. Įdėjus aktyvuotą boliusą (jam jokios papildomos priežiūros daugiau nereikia) į didįjį prieskrandį, galima galvijus stebėti. Kiekvieną kartą sistema siunčia pranešimus, jei kas būna įtartina. Rodiklių matavimas tiesiogiai leidžia gauti tikrus aukštos kokybės duomenis. Visi duomenys (aktyvus bei išsamus sveikatos būklės stebėjimas, veršiavimosi stebėjimas, patikimas rujos nustatymas, pašaro bei vandens suvartojimo stebėjimas, prieskrandžio būklės stebėjimas, siekiant padidinti šėrimo efektyvumą) yra priskiriami konkretiems galvijams ir yra išsaugomi visam laikui. Tai užtikrina visišką atsekamumą bei palyginamumą.

Kadangi boliusai yra karvės viduje, papildomi įrenginiai (pėdometrai, antkakaliai ir kt.) nereikalingi, nėra rizikos prarasti šiuos įrenginius ar gyvuliams susižeisti. Boliusas karvės skrandyje yra iki gyvenimo pabaigos. Jo baterija veikia 5 metus. Jei karvė po penkmečio dar gyva, galima įdėti antrą boliusą. Jei taip nutinka, kad jį įdėjus karvė išvežama į skerdyklą, jį, susitarus su skerdykla, galima pasiimti ir naudoti kitai karvei.

Vienas boliusas kainuoja 57–58 Eur, bendra bazinės stotelės ir davikliai – apie 1200 Eur. Pasak mokslininkės, paskaičiuotas ir šios sistemos ekonomiškumas – po metų ūkiui boliusas atsiperka. Pasak ūkininkų, kurie jau naudoja šias programą, pieninių galvijų bandose karvių neapsivaisinimo rodikliai sumažėjo 5 proc., o mėsinių galvijų bandose – net iki 20 proc.

Seminaras organizuotas LMSU Gyvulininkystės institutui drauge su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir 6 ūkininkais įgyvendinant EIP projektą „ Mėsinės galvijininkystės ūkių veiklos ir konkurencingumo didinimas, taikant inovatyvų reprodukcijos monitoringą“.

Negalėjote dalyvauti seminare? Ne bėda, seminaro įrašą galite peržiūrėti čia Jums aptogiu metu.

Agroakademija.lt komanda parengė videoreportažą apie šį inovatyvų reprodukcijos monitoringą. Kalba mokslininkai ir praktikai.

Skaitmenizuota rujų nustatymo sistema mėsinių galvijų bandose

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.