• Temos
• Augalininkystė

Kėdainiškio patirtis taikant tiksliąsias technologijas: gerai ir piniginei, ir gamtai

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2021-04-06

Netoli Šėtos septyniolika metų ūkininkaujantį kėdainiškį Dainių Šlaustą drąsiai galime vadinti ūkininku iš prigimties. Nuo 7 metų vairuojantis traktorių tėčio ūkyje, vėliau pasirinkęs agronomijos bakalauro ir magistro studijas Žemės ūkio universitete, šiandien valdo per 700 ha augalininkystės ūkį. Ūkininkas įsitikinęs, kad skaičiuoti reikia viską, todėl jau beveik dešimtmetį taiko tiksliąsias technologijas. Kaip jis sako: „gerai ir piniginei, ir gamtai“.

Daugeliui gyvenimo sričių judant skaitmenizacijos link, Dainius Šlaustas net neabejoja, kad šis progresas neišvengiamas ir ūkininkaujant. Žinoma, ne viskas iš karto, o žingsnis po žingsnio.

Baigiama pildyti išmaniosios technikos bazė

„Tiksliai dirbant, daugiau ir uždirbi. Ir gamtai geriau. Neariamosios technologijos, skystųjų trąšų KAS naudojimas, išmaniosios technologijos – visa tai ir dar daugiau taikome seniai, skystąsias trąšas pradėjome naudoti gerą dešimtmetį, kai šalyje bumas buvo tik prieš kokius penkerius metus. Naujovės mums pasiteisino“, – tikina žemdirbys.

Pirmasis išmanusis pirkinys – 4 t talpos purkštuvas su sekcijų valdymu – į ūkį atkeliavo prieš septynerius metus.

D. Šlaustas naujuoju purkštuvu per dieną nupurškia apie 180–200 hektarų. Anksčiau buvo dirbama su mažesniu, dieną nupurkšdavo 60–80 hektarų. Tad, pasak ūkininko, skirtumas – akivaizdus. Be to, galulaukėse purkštuvo nereikia išjunginėti, nebėra perpuškimų ar dėl žmogiškosios klaidos nepatręštų laukų ploto.

Vėliau tikslioji įranga buvo montuojama į kombainą, kad būtų gaunami derlingumo žemėlapiai. Turimame kombaine integruoti visi reikalingi derliaus kiekio ir kokybės jutikliai, gebantys apdoroti ir perteikti ar įrašyti duomenis. Dainiaus teigimu, tai labai naudinga. Turint duomenis, jau galima priimti sprendimus dėl tręšimo, purškimo, žemės dirbimo, analizuoti derliaus kiekį ir laukų kokybę.

Tręšimas kintama norma – dar vienas gamybos sąnaudas mažinantis technologinis sprendimas, kurį Dainius priėmė prieš trejus metus, prieš tai ištyręs maisto medžiagų kiekį dirvožemyje ir sudaręs tręšimo žemėlapius.

Jis pasirinko Bredal F4 3200 trąšų barstomąją. Dainiaus tvirtinimu, tai aukšto techninio lygio mašina, turinti tokių privalumų, kokių kitos neturi.

„Trąšų barstomosios dozatoriaus konstrukcija tokia, kad galima skleisti ir stambesnes granules be baimės, kad kažkas gali užstrigti. Trąšų granules ant sklaidomųjų diskų tiekia transporteris, be to, šioje trąšų barstomojoje įrengtas automatinis palydovinis darbinio pločio reguliavimas (sekcijų kontrolė), todėl granuliuotas, miltines trąšas ir įvairias kitas birias medžiagas galima skleisti labai tiksliai,“ – pasirinkimo motyvus nurodo ūkininkas. Kad mineralinių trąšų skleidimas būtų kuo tolygesnis, jis dar įsigijo kompanijos „Yara“ augalų optinės analizės jutiklius.

Didelių derliaus skirtumų, pakeitus tręšimo technologiją, kol kas Dainius nemato, nes ir dėl pastaraisiais metais vyravusios sausros derliai buvo kuklesni, tačiau trąšų sutaupyta. Jo skaičiavimais, tręšiant kintama norma pagal tręšimo žemėlapius, sutaupoma apie 25–30 proc. trąšų. Dar vienas tokios technologijos privalumas – vienodėjantis dirvožemių derlingumas. Tam prireikia ne vienerių ir ne dvejų metų, gal net reikės iš viso penkerių.

Dainiaus planuose – įsigyti išmaniąją sėjamąją, kuri, turint dirvožemio derlingumo žemėlapius, sėtų kintama sėklų norma.

„Vakarų Europoje labai jau populiaru sėti su žemėlapiais. Kad laukas tolygiau sudygtų, tam tikriems dirvožemiams sėklų suberi daugiau, kitur – mažiau. Kintamos normos sėjamoji būtų žingsnis link pabaigos. Žinoma, gyvenimas eina į priekį, atsiranda naujų skaitmeninių padargų. Gal dar kas naujo atsiras?“ – juokiasi žemės ūkio technologijų „madas“ atidžiai stebintis Dainius.

Ūkio bazėje savaeigės technikos – traktoriai, javų kombainai, savaeigis purkštuvas – žalios su geltona spalvos daugiausia. „Tikrai taip, esu tos spalvos fanas, bet tam yra svarių argumentų“, – užsimena jis.

Visuose 4 ūkio traktoriuose yra ir palydovinė automatinio vairavimo sistema AutoTrac. „Jau nebeįsivaizduoju, kaip reikėtų dirbti traktoriumi be palydovinės automatinio vairavimo sistemos. Daug esame skaičiavę, kiek sumažėja persidengimų, kiek degalų sutaupoma... Visapusiška nauda“, – įsitikinęs kėdainiškis.

Pradėjęs naudoti automatinį vairavimą, jis vis labiau gilinosi į John Deere technikos ir kompanijos siūlomų telemetrinių sistemų galimybes. Taip mašinose atsirado „JDLink“ moduliai, kurie nuotoliniu būdu renka duomenis ir juos perduoda į serverį.

Duomenis reikia „įdarbinti“

Telematinės technologijos yra nepamainomas darbų dokumentavimo įrankis, o tai, kas yra sukaupta, galima matyti bet kokiame išmaniajame įrenginyje. Žinoma, vien jų gausa rezultatų neduoda, reikia mokėti duomenis skaityti ir tinkamai panaudoti.

„Anksčiau gi viską sąsiuvinyje užrašinėjau, o dabar atsidarai telefone reikalingą programėlę ir matai viską, kaip ant delno. Koks traktorius, kur jis dirba, kiek padaryta, kiek degalų sunaudota, kas tuo pat metu buvo daryta pernai. Galima lyginti darbus, sąnaudas ir kitus duomenis įvairiais pjūviais. Pabaigęs sezoną, galiu duomenis sisteminti: kiek prikulta, kokių kultūrų, kaip purkšta, tręšta, kurie laukai dirbti ir pan. Tikrai, duomenų yra labai daug ir juos žiemą verta persižiūrėti, nes pastebi ir tobulintinus dalykus: ką reikėtų keisti, koreguoti ir pan. Iš penkerių metų duomenų gali naudingų išvadų pasidaryti“, – įsitikinęs ūkininkas.

Pirmiausia – dirvožemio tyrimai

Prieš įsigyjant išmaniąją technika, labai svarbu išsitirti ūkio dirvožemius. Kėdainiškis pasakoja, kad iš karto visų ūkio laukų netyręs. „Iš pradžių ištyrėme 20 procentų laikų, parengėme tręšimo žemėlapius. Pamatėme, kad trąšų poreikis mažesnis negu tuomet, kai visiems laukams duodavome vienodą trąšų normą. Dabar visi ūkio laukai ištirti 95 procentus. Likę tik keli nedideli gabaliukai paskutiniam etapui. Tikrai, trąšų žymiai mažiau reikia ir beriame ten, kur reikia. Yra vietų, kur net netręšiame. Yra vietų, kur reikia daugiau pilti“, – dėsto D. Šlaustas ir priduria, kad nuo pirmųjų laukų ištyrimo praėjo 5 metai, todėl kitąmet planuojama tyrimus kartoti, tuomet bus matyti, ar dirvožemių derlingumas tręšiant kintama norma vienodėja.

Ūkyje išlaikoma sėjomaina, sėjamos 4–5 augalų tarpinės kultūros, paprastai ridikai ir garstyčios. Rudenį žalioji trąša įdirbama diskiniu skutikliu.

„Dirvožemį reikia gerbti. Jis buvo, kai mes atėjome, todėl jį reikia tausoti ir palikti ateities kartoms, – įsitikinęs Dainius. – Kadangi ūkyje organikos neturime, tai bent šiaudus tvarkingai pasiskleidžiame ir paliekame, kad mikroorganizmams ir sliekams būtų ką veikti.“

Baimių buvo

Pasak ūkininko, tiksliosios technikos naudingumą kiekvienas ūkis turi pasiskaičiuoti individuliai. Dainius neslepia, kad iš pradžių naudoti išmaniąsias technologijas darbuotojams buvo iššūkis, nes atvažiavus į lauką, reikėdavo kai kuriuos duomenis įvesti, pasirinkti atliekamą darbą, lauką ir kt., bet po truputį darbai buvo įsisavinti. Vis tik prisipažįsta, kad, pradėjus tręšti kintama norma, baimių buvo.

„Labai bijojau, kad beriant mažiau trąšų, sumažės derlius. Bet baimės nepasitvirtino, derlius nesumažėjo. Tai labai gerai, o dar ir dirvožemis nealinamas. O kiek derliaus daugiau, tai nepasakysiu, apytiksliai tiek pat, kiek ir kaimynai, tik mes įdedame mažiau“, – teigia ūkininkas.

Ūkyje auginama apie 300 ha žieminių kviečių, 150 ha žieminių rapsų, 100 ha salyklinių miežių, apie 140 užima cukriniai runkeliai, pavasarį dar pasėjama 5–6 ha vasarinių kviečių tam atvejui, jei kartais žieminiai kviečiai neperžiemotų. Mažiausių laukų ploto vidurkis – apie 10 ha, didžiausias masyvas užima 100 ha.

Neriamoji žemdirbystė taikoma 98 proc. pasėlių. Ūkyje yra ir plūgas, tačiau pagal paskirtį retai naudojamas, pvz. įsigijus naikinamos sodybvietės žemės ar pievų, kurias reikia užarti.

„Gali plūgo ir prisireikti, pavyzdžiui, kai bus drėgni metai, kaip 2017-aisiais, tada teko šiek tiek arti. Kiekvieni metai turi savų niuansų ir padiktuoja savas taisykles“, – pabrėžia ūkininkas.

Kėdainiškis stengiasi diskiniu skutikliu sekliai skusti tą pačią dieną, kai nuimamas derlius. Tai ir paprasčiau: vienas važiavimas, pavasarį važiuoji ir dirbi.

Naudingos konsultacijos

Tai, kad ūkis sėkmingai plėtėsi, svarbiausia ir didžiausia įtaka turbūt buvo paties Dainiaus darbštumas ir ambicijos. Tačiau prie ūkio augimo prisidėjo ir reikiamos konsultacijos bei ES programų finansinė parama.

Dainius pasakoja, kad naudingų patarimų sulaukia iš LŽŪKT Kėdainių r. biuro konsultantų, kurie rengė ir pirmuosius valdų modernizavimo projektus ES paramai gauti, konsultantai pildo augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos ir trąšų naudojimo apskaitos žurnalus, tartasi ir dėl dirvožemio tyrimų.

Dar Dainiaus tėvukas ūkio buhalterijos dokumentus daugiau nei dešimtmetį buvo patikėjęs tvarkyti konsultantams, tad ir Dainius ūkio buhalterinę apskaitą tvarko biure.

„Mano darbas tik laiku nuvežti visus reikiamus dokumentus, o visu kitu pasirūpina konsultantės“, – septyniolika metų bendradarbiavimu džiaugiasi ūkininkas.

Ūkio plėtros neplanuoja

Turimo 750 ha ūkio ploto Dainius didinti neketina. Didesniam ūkiui valdyti reikėtų ne tik daugiau technikos, bet ir daugiau žmonių. „Du ūkio darbuotojai dar likę nuo tėvuko laikų, vienas naujas ir mes su broliu. Galimybių plėstis buvo ir net ne viena, bet geriau turėti tiek, kiek būtum pajėgus dirbti kokybiškai, tvarkingai prižiūrint kiekvieną kampą ir nesiblaškant“, – argumentus prieš ūkio plėtrą dėsto Dainius.

Ūkininkas sako, kad koronaviruso pandemija darbams nesutrukdė, gal net padėjo, nes ūkyje buvo mažiau lankytojų. Naujoji džiovykla ir grūdų sandėliavimo bokštai iškils iki liepos 1 dienos. „Jei viskas dėliosis kaip suplanuota, tai savaitę galėsime paatostogauti ir darbuotojams leisti pailsėti“, – planuoja Dainius.

Šiemet bus įrengta aikštelė grūdams laikyti. Pernai pastatytos sienos, liko aikštelę išasfaltuoti.

Kalbėdamas apie ateities planus, Dainius neslepia, kad visuomet turi planų ir užmojų. „Man patinka, kai dienos pabaigoje matai ir jauti apčiuopiamą rezultatą. Mano nuomone, svarbiausia visada galvoti apie naujas galimybes, o kai tvirtai žinosi, ko nori, būdų ir sprendimų, kaip tai pasiekti, visada atsiras“, – sako kėdainiškis D. Šlaustas.