• Temos
• Gyvulininkystė

Kaip gyvulininkystė žada prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

LŽŪKT informacija

2022-03-14

^© LŽŪKT nuotr.
Sparti žemės ūkio plėtra prisideda prie daugelio rimtų aplinkosaugos problemų. Gyvulininkystė, kuri išskiria apie 40 proc. šalies žemės ūkyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, turi daug potencialo kovojant su klimato kaita, skelbia Žemės ūkio ministeriija.

Šiuo metu atnaujinamame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKS) žemės ūkiui skiriamas didelis dėmesys. Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į NEKS būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys.

Darbo grupė renka ir aptaria visus socialinių partnerių ir kitų ministerijų bei institucijų pateiktus pasiūlymus, kaip galima būtų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žemės ūkyje.

Šįkart darbo grupė aptarė ŠESD emisijų mažinimą gyvulininkystės sektoriuje, taip pat bioenergetikos žemės ūkyje klausimus.

Lietuvos žemės ūkyje daugiausia ŠESD emisijų susidaro iš ariamos žemės, o antrą vietą užima gyvulininkystė.

Mažinant ŠESD gyvulininkystėje numatoma diegti inovatyvias technologijas, plėtoti tvarų ūkininkavimą, didinti pridėtinę vertę visose žemės ūkio šakose. Taip pat skatinti inovatyvias, taršą mažinančias gyvulininkystės, galvijų šėrimo technologijas ir praktiką, vykdyti gyvulių produktyvumo tyrimus. Numatoma siekti, kad ne mažiau kaip 70 proc. mėšlo ir srutų kiekio būtų tvarkoma tvariai, o 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo būtų naudojama biodujoms gaminti. Tarp tikslų, numatytų Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, minimas ir ekologinio ūkininkavimo ploto padvigubinimas, palyginti su 2020 metais.

Lietuvos mokslininkai jau yra įvykdę ne vieną eksperimentinį projektą, patvirtinantį, kad gyvulininkystėje naudojamos tvarios technologijos duoda tikrai didelį efektą.

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorius dr. Artūras Šiukščius pristatė naują skysto mėšlo rūgštinimo technologiją, kuri padeda išsaugoti azotą gyvulininkystės ūkiuose ir mažinti ŠESD emisijas. Naudojant šią technologiją, 8–12 proc. padidėja grūdų derlius, 10–30 proc. sumažėja išlaidos trąšoms, 50 proc. sumažinama azoto emisija ir 25 proc. mineralinio azoto naudojimas, sumažėja ir kvapų išsiskyrimas.

Darbo grupėje akcentuota, kad gyvulininkystės sektoriui reikia nemažų investicijų, kad būtų galima pasiekti užsibrėžtų tikslų. Prie to prisidės ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano priemonė – gyvūnų gerovės ekoschema, kuriai numatyta skirti 26,3 mln. Eur. Juos ūkininkai galės gauti ganydami gyvulius laukuose, veisdami mažiau aplinką teršiančius galvijus ir kt.

Iš kaimo plėtrai skirtos dalies tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas planuojama skirti 50 mln. Eur – šias lėšas numatoma orientuoti į gyvulininkystės sektorių. Bus remiamos veiklos, susijusios su ŠESD emisijų mažinimu ir kitomis aplinkai draugiškomis praktikomis žemės ūkyje.

Darbo grupėje aptartos ir Lietuvoje taikomos priemonės didinti biometano gamybos pajėgumus. Europos Komisija kovo 8 d. paskelbė komunikatą „REPowerEU“ dėl bendrų Europos veiksmų įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti. Jame įvardinti siekiai padvigubinti ES biometano gamybą. Planuojama iki 2030 m. m. kasmet pagaminti 35 mlrd. kub. m biometano, pirmiausia iš žemės ūkio atliekų.

Pagal ŽŪM informaciją

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus
Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą
Mažinant amoniako emisiją: srutų rūgštinimo sistema bandoma ir Vokietijoje
Srutų rūgštinimo technologija išbandoma ir Lenkijoje
Inovacijos: išbandomos srutų rūgštinimo technologijos